Gal visai simboliška ir gražu būtų baigti vestuvių sezoną lygiadieniu, bet taip nėra. Kuriam, planuojam, rezgam dar vieną jaukią šventę, o tada galima bus ir trumpo poilsiuko kažkur pabėgti. Bet labai trumpo.
Aš už verslą su emocijomis. Už artimą ryšį ir ilgalaikius santykius. Už smagius pokalbius atsiimant prekes ir ilgus pietus, kurie turėtų būti verslo, bet gaunasi daug smagiau. Tada nepagailėti gero žodžio tikrai yra daug lengviau nei atrodo.
Savaitės draugu šiandien skelbiu UAB „Edlonta“ http://www.edlonta.eu/. Išpildo viską, ką tik sugalvoju. Tvarkingai, gražiai ir laiku. O aš dievinu siuvinėtas smulkmenėles, lyg prie servetėlės prisiūtum gabalėlį širdies…
Štai tokius grožius šią vasarą sukūrėm:
Elizos ir Aleksandro kito savaitgalio medutis svečiams. Foto: mano Sony Alfa:)
Anželikos ir Vaido vardinės servetėlės – stalo kortelės – dovanėlės svečiams. Foto: www.saules-pieva.lt
Agnės ir Rune nosinaitės džiaugsmo ašaroms – stalo kortelės – dovanėlės svečiams su drugeliais. Foto: Rimantas Steponavičius
Praėjusios savaitės smagioji žinia – „Lapės vestuvės“ kiša letenėlę prie „Nuo… Iki… Vestuvės.lt“ žiemos numerio viršelio projekto. Daugiau apie tai čia:
Savaitės atradimai – grupė „Arbata“. Koks čia atradimas, kai gyvuoja jie nuo 2001 metų? Tai tik mano apsileidimas, kad į jų koncertą niekada anksčiau nenuėjau. Dievaži, tikrai galvojau, kad arbata bus su cukrum. Ir buvo to cukriuko, bet saikingai. Viskas panašu į tokį romantišką rokelį, bet, kai Zala, kuris šiandien švenčia savo gimtadienį (tris kartus valio!!!), treptelėjo ant scenos, tai supratau, kad jėgelės berniukai turi. Jesus, o jis dar kai nusišypso gerietiškai, taip ir norisi prisiglaustiJ
Gi nemeluoju…
Savaitės nesąmonė, nusivylimas, bėda – Vilniaus taksistai. Nebegaliu jų pakęsti. Praktiškai neįgyvendinama užduotis išsikviesti taxi savaitgalio naktį, o jei atvažiuoja, tai prie vairo sėdi neaiškūs subjektai. Dar mane siutina dešimt kartų skambinti tais trumpaisiais jų numeriais ir ieškoti pasimetusių mašinų, kai tuo tarpu ponai vairuotojai skaitinėja laikraštukus, ramiais sau stovėdami prie neaiškių laptinių.
Ai, bet nebaikim visko liūdna gaida. Geriau paklausykim muzikėlės
Geros savaitės, brangieji.
Lapė
P.S. Kas dar nematėt O. Koršunovo „Mirandos” – būtinai tai padarykit. Žiūrėti spektaklį neskaičius „Audros” būtų nesusipratimas. Į biblioteką, tada į teatrą. Tikėkit manimi, nesigailėsit. Gal šiek tiek iš pradžių…