Štai taip aš įsivaizduoju meilę, kažkokį stebuklingą pagarbos, rūpesčio ir švelnumo mišinį. Sandros ir Gyčio pora skleidžia tokį efemerišką gerumą, kad automatiškai norisi daryti ką šilto, minkšto ir smagaus.
O vestuvių diena mums išaušo kupina staigmenų. Labiausiai nelaukėm lietaus (o kas jo laukia per vestuves?), bet net tai nesugadino geros nuotaikos. Ceremonija ir vestuvių vakarėlis vyko Europos parke. Ir, kai naujos poros manęs klausia, o ką reikės daryti, jei lis, tai, prašau, pasižiūrėkit, kaip viskas atrodo įsikūrus viduje. Aišku, aš pirmiausia nulupčiau be gailesčio tas jų dienos šviesos lempas nuo lubų, bet iki tokio lygio niekas man neleidžia ten šeimininkauti:) Kadangi už stiklinių salės durų visą vakarą pylė lietus, nori nenori, teko visiems susiburti krūvon, o nuo to šventė tik dar linksmesnė tapo. Aišku, renginių vedėjas Antanas tuokart dirbo irgi iš peties ir gero nuotaikos laipsniui įtakos turėjo nemenkos. Žodžiu, pasidairykit patys:) Už vaizdus atsakingas buvo geras mano draugas, fotografas Algirdas Bakas, katras šiuo metu vėl sėdi Kinijoje, bet apie grįžimą bent trumpam į Lietuvą vasaros metu nufotografuoti keletą vestuvių svajoja. Sako, nebuvo lengva per lietų fotografuoti.
Va taip va buvo. O dabar einu parašysiu Sandrai su Gyčiu laišką, nes jų pasiilgau. Be to, laukiu iš jų džiugių žinių. Bet čia tik tarp mūsų;)
Lapė