Sveiki gyvi. Niekur nedingau, tik pirmą kartą per nežinau kiek laiko, šventes švenčiau be kompiuterio. Ir, turiu pasakyti, man patiko. Bet jau grįžtu po truputį prie darbų, tad visi pamirštieji greitai sulauks mano dėmesio. Net ir sekmadienio skaitinius pavėluotai patieksiu Jums šiandien. Gal.
Vakar su draugais buvom „Lietuvos balso” filmavime ir buvau įsitikinusi, kad vyrukų pirmadieniui duosiu Jums tą jaunutį norvegą/baltarusą, kuris atvirai visai Europai prisipažino, kad realiai tai yra įsimylėjęs išsigalvojimą-pasaką, net jei tai mažumėlę skaudina, o be to dar yra pametęs galvą ir visai nesuka dėl to plaučių.
Visi žinom, kad pasakų laimingos pabaigos šiais laikais praktiškai nerealizuojamos, o ir kam to reikia, būtų nuobodoka. Štai todėl iracionalūs vyrų poelgiai man kartais tiksliai patinka. Mokėti stebinti, štai kokį gebėjimą turi išvystyti kiekvienas diedas. Fuck, kai visi šiais laikais tokie kieti ir skaičiuojantys, įklimpti iki ausų į jausmus darosi kažkokia gėda. Bet būtent Rybako pavyzdys ir parodo, kad pametus galvą, gali iš tos beprotybės išspausti ir visai neblogą rezultatą, jei žinai kaip savo emocijas išnaudoti:)
Jausmai, ne jausmai, bet, kai daug rašai, kažkaip atidžiau viską imi stebėti ir rankiotis detales iš savo aplinkos. Daugiau ar mažiau visi pasitaikantys horizonte yra išnaudojami, tik patys to nežino. Arba žino, jei pati pasakau. Žodžiu, vienas Jack London skaitantis (taip ir neinformavo, ką konkrečiai skaito, tai, viliuosi, skaitymas nebuvo PR akcija) ūkininkaitis mane privertė persigalvoti dėl pirmadienio vyrukų.
Pagalvojau, kad ūkininkaitis antrai Velykų dienai labiau tinkantis kandidatas. Ir mielai maloniai vienu juo su Jumis dalinuosi. Ne visai tai, ką norėjau rasti, bet ką dabar…
Mažumėlę susirūpinęs ūkininkaitis
Jesus, su šituo paėjėčiau ir aš iki fermos:)
Nu ir ties šita tema dar turiu pridurti, kad skaitantys vyriškiai man yra absolutely dangerous!!! Saugumo sumetimais turėčiau nuo tokių laikytis atokiai. Bet su jais įdomiausia gi kalbėtis. Trečiadienį gerą pusvalandį diskutavom apie lietuvių literatūros perspektyvas:) Niekinį jos svorį pasaulio kontekste (čia tikrai ne mano mintis, neduok die) ir Parulskį, už kurį vėl guldžiau galvą tris kartus:) Tarp kitko, vieną malonų baltą rytą ūkininkaitis yra nokautavęs mane pareiškimu, kad J. Ivanauskaitė rašė eiles. Tai sakyčiau vienu piršteliu buvau permesta ant menčių, nes Jurgos poezijos nebuvau skaičiusi. Štai tau ir ūkininkaitis;)
Tačiau ir jam nevertėtų saugiai jaustis ant Pirmadienio vyrukų pjedestalo, nes visgi yra vienas vyrukas, kuris visada bus man pats svarbiausias ir kuriam šeštadienį sukako lygiai ketveri metai, nors jis visų klausiamas įnirtingai tvirtina, kad dešimt 🙂
Mėgsta muziką ir futboliuką:)
The big kiss;*
Ir šitas vyrukas mėgsta skaityti
Ir damą už rankelės pavėdėti nesibodi:)
Serga automobilių manija. Gimimo dienos proga gavo traktorių:) Simboliška, sakyčiau.
Kaip sakant, maistą gaminti irgi mėgsta
Žaidžia ir krepšinį. Visas į mamą, ne kitaip.
Štai šitas vyrytis yra ne tik šio pirmadienio, bet ir viso Lapės gyvenimo vyrukas. Pastaruoju metu vis pagalvoju, kaip iš šito žmogyčio išauginti gerą žmogų ir kol kas nesuprantu. Įtariu, dar turėsiu „smagumynų” įvairių. Man jau dabar vaidenasi iš kiemo parsineštos mėlynės ir sulaužytos nosys, nu ir kitos gėrybės. Bet mes kaip nors;)
Einu toliau džiaugtis šventiniu savaitgaliu, kiek čia man jo liko. Po pietų pradėsi vėl dirbti.
Lapė