Kai susitikom pirmą kartą ir Povilas vis kreipdavosi į sužadėtinę Meile, Meile, niekaip negalėjau priprasti, kad tai merginos vardas. Tiesą pasakius, vienas gražesnių vardų, kuriuos gali tėvai sugalvoti savo kūdikiui. Štai taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri tęsės gerus pusę metų. O gal daugiau… Darbai dėliojosi palaipsniui. Porai norėjosi paprastumo, jokios pompastikos. Didžiausias iššūkis buvo suderinti Povilo minimalistinės estetikos poreikius ir polinkį į skandinavišką dizainą su Meilės rustic stilistikos idėjomis, suarchyvuotomis Pinterest kataloguose. Abu norėjo daug gamtos, kad jos detalės atsirastų ir ant stalų, spaudos, desertų ir… pilkos spalvos. Štai ką turim. Dalinuosi Goodlife photography nuotraukomis ir pasakojimu: kas, kaip ir iš kur.
Šventė vyko rugpjūčio mėn., bet rudeniškas filtras jau regimas. Kita vertus, visas 2016 pasižymėjo labiausiai nepastoviais orais mano praktikoje, visa vasara buvo tarsi šiltas ruduo. Sposa bagnata, sposa fortunata – šlapia nuotaka – laiminga nuotaka, sako italai. Taigi, didžioji dalis praėjusio sezono nuotakų bus labai laimingos. To ir linkiu:)
Kažkur prie Naujosios Vilnios miškuose, tarp pušų stovi Meilės tėvų namas. Šiltas ir jaukus, pilnas tokių asmeniškų artefaktų, iš kurių gali išskaityti visos šeimos istoriją. Ir štai šituose namuose, savoje aplinkoje vienai svarbesnių dienų gyvenime ruošėsi nuotaka.
Nuotaka su suknelės idėja nukeliavo į mados namus „Inži”. Su dizainere Ingrida Meilė rado bendrą kalbą ir vestuvinis rūbas gimė. Šiek tiek bohemiškas, nevaržantis judesių, lengvai puoštas nėriniais.
Maksimalus šventinio ryto susikaupimas. Gal net maldos.
Jau vasaros pabaigą atspindinčią puokštę nuotakai sukomponavo mūsų Aurelija. Taip, vis dažniau gėlėmis rūpinamės pačios.
Laikas.
Ir pasiruošusi nuotaka iškeliauja į bažnyčią.
Žiedų berniuku šiose vestuvėse tapo jaunikio brolis, jam teko ir svarbios santuokos liudininko pareigos.
Santuoka laiminama buvo Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Baltoje ir lengvoje it morengas.
Jaunikis ir kunigas Kęstutis prie altoriaus laukia nuotakos.
Laikas.
Tuo tarpu lauke… aš ir nuotakos tėtis kovojam su lietuvišku rudens pradžios vėju.
Ir galiausiai pasirodo ji.
Sutuokti!!!
Sveikinimai. Bučiniai. Apsikabinimai.
Šią viešnią skelbiu emociškiausia šventės dalyve. O kad visi tokie būtų!
Nuotakai makiažą darė jos draugė, šukuoseną – Agnė Lukošiūtė iš „Unison Beauty Lab”.
Vestuvinė fotografinė poezija.
Vakarinę šventės dalį iškėlėm Europos parke. Ko, ko, bet gamtos ten tikrai daug.
Linksmai sutinkam jaunuosius.
Šiek tiek vestuvinių tradicijų.
Bendra nuotrauka ir „Choco” lemputės.
Šitą žaidimą svečių susipažinimui sugrąžinau iš mokyklos žiburėlių laikų. Svečias ieško antros atviruko pusės, susipažįsta su tuo žmogum, padaro momentinę nuotrauką ir net sugalvoja bendrą palinkėjimą. Smagiausiai jis pavyksta, kai vestuvėse susirenka tarptautinė publika. Žiūrėk lietuvė močiutė fotografuojasi su vyruku iš Meksikos, vardus mokosi, šypsosi. Dalinuosi idėja, nes man negaila 😉
Šventei moderuoti pakvietėme Eglę Daugėlaitę, kurią visai neseniai taip pat sutuokėme:) Rekomenduoju Eglę toms šventėms, kur norisi mandagaus, tvarkingo, bet ne nuobodaus vedimo, šiek tiek aktyvios veiklos, bet ne per daug. Užtat netrūks šilto bendravimo ir nuoširdumo.
Kur mums sunkiai sekasi su minimalizmu – tai prie saldaus stalo. Bet šį kartą stengėmės neįsijausti:)
Match!
Svečius šokdino grupė „Emsus”. Daug profesionaliai atliekamos programos, darbas iš širdies. Giedrės Vokietytės vokalas pažįstamas iš vieno realybės šou. Rekomenduoju.
Happy wife, happy life!
Smagiausia vakaro atrakcija – zefyriukų kepimas. Idėją įgyvendinti galima bet kur. Patiekti su sausainiais, su šokoladu, su įvairiausiais pabarstukais.
Jaunieji pjauna „Liu Patty” kepyklėlės gražuolį. Love is sweet? Oh yes, it is.
Va, taip, va, viskas buvo. Iki paryčių neuliavojom. Gal pirmą valandą visus į autobusą pakvietėm. Visada sakau, geriausi vakarėliai yra tie, kurie baigiasi tada, kai dar nori jame pabūti. Kitą vertus, ryte visi vėl susirinko pas Meilės tėvelius, vestuvių pratęsimas vyko su nauju įkvėpimu.
Atidaviau jums istorija, o atrodo, lyg vaikus būčiau į kokius mokslus išleidusi, net toks lengvas liūdesėlis. Bet čia kaltas ruduo. Iš tiesų su Meile ir Povilu dar pasimatysim. Nu kur jau ne, dar viena jų lempučių girlianda pas mane, o Kalėdos tai ant nosies;)
Nebetrukdau. Savaitgaliaukit, bičiuliai.
Susitiksim sekmadienį.
Lapė
Druskininkai