Svečių diena. Kavos dienoraštis. Apie žiemą.
Kartais prisimenu tą kavą. Be galo gardi būdavo. Karšta karšta: pirmas gurkšnis visad švelniai nudegindavo liežuvį. Žinai, kad nudegsi, bet vistiek sriaubi gurkšnį. Taip, kaip ir tas jausmas kai pamatydavau jį. Žinai, kad nusvilsi, bet vistiek susitinki. O jau gerdavom kavą taip, kad man rodėsi svarbiausias dienos įvykis, pilnas magiškų akimirkų, šypsenų ir bajeriukų. Ir […]