Aš gi sakiau, kad tik labai retais atvejais vestuvės praeina be nuotykių. Praktiškai visada gali tikėtis kokių nors „linksmybių”. Ne išimtis ir Jelenos ir Julien šventė, kurios anonsu šiandien, oi, šiąnakt dalinuosi. Kur tau?! Vos spėjau sekti naujienas! Bet, žinot, kas svarbiausia? Svarbiausia požiūris ir šaltas protas, nes geriems žmonėms, o aš tik tokius tuokiu, visada viskas baigiasi laimingai.
Bet apie viską nuo pradžių. Nors gal ne:) Ateinu prieš ceremoniją į nuotakos kambarį. Pati liepiau padavėjams į šaldytuvą įkišti putojančio vyno butelį ir pastatyti taurių dar prieš kelias valandas. Žiūriu, sėdi mergelės su liudininke, būk tai jaudinasi, bet nelabai. Nu, nu, sakau, tai kaip čia taip? Pykšt pokšt, šaunu šampę, prisėdam sau prie staliuko, apačioje svečiai lūkuriuoja, o mes sau pasidarėm nuotakišką pertraukėlę. O kur čia skubėti? Šventė vyksta, oras neblogas… Kažkas skambina, klausia, kada nusileis nuotaka… Tuoj, atsako Jelena, ir ramiai padeda ragelį. Oi, sako ji, Laura, kaip aš tau dėkinga, kaip čia viskas gerai… Sakau, brangi nuotaka, kad dar niekas neįvyko, dar tik laukiam ceremonijos, nesidžiauk be reikalo:) Tarkštelim taurėm ir pradedam.
Bet džiaugtis yra ko. Prieš porą savaičių Jelena atsiunčia suknelių, kurias užsisakė internetu, nuotraukas. Aš tavęs su jomis neleisiu prie altoriaus, sakau. Savaitę prieš vestuves mama, pasiraitojus rankoves, kerpa, siuva, tvarko ir Jelena visgi turi ką apsirengti. Dieną prieš vestuves dingsta svečių iš Prancūzijos bagažas su visu šventės vynu ir migdolais cukruje. Žmonės panikoje. Aš raminu: šventė gamtoje, prie ežero, nieko tokio, kad būsit be skrybėlaičių ir kostiumų… O paslapčia jau renku „Vyno mekos” numeriuką: SOS! Gelbėkit, duokit dar šįvakar vyno, ryt anksti startuojam! Tada iki pilnos laimės dar nukrenta viešnia – staigmena, kuri labai pradžiugina Jeleną, bet man reikia verstis per galvą, nes maistai, kėdžių užvalkalai ir t.t., tai užsakyti kitam svečių skaičiui. Ai, pamiršau paminėti „smulkmenėlę” – visa šventė vyksta rusų-prancūzų kalbomis. Prancūziškai kalbančią asistentę švelnią ir šaunią Alvydą turiu, o su rusiškai kalbančia susipykstam likus porai dienų iki šventės. Jogoje vos neapsiverkiu, bet vis dar tikiu, kad vyksta viskas, kas turi vykti ir visi nutinkantys dalykai tėra tik pamokos. Prieš tai spėju paviešinti pagalbos klyksmą facebook‘e ir štai Lina, kuri kalba ir prancūziškai, ir rusiškai, darda jau autobusu su visais prancūzais. Mergaitės, jūs buvot nuostabios. Life is beautiful as it is. Tereikia leisti vykti tam, kas vyksta.
Taigi dalinuosi pagaliau vaizdinėm priemonėm, kurias šiandien gavau iš www.nuotrauka.lt fotografo. Kažkada bus visa istorija. Bet, bože, ką pateiks šis ir ateinantis savaitgaliai, jau net įdomu:)
Oi, vestuvėse ir nuotakos išpirkimas buvo, ir džiaugsmo ašarų, ir kalbų, o jau šokių, šokių… iki paryčių. Nu ir smagu, kad viskas vėl įvyko, pavyko, tik svečiai be lagaminų taip ir išvyko. Labankt, bičiuliai. Pasaką baigiau. Turim dar vieną iš „Panemunės pilies”. Oi, ten irgi su nuotykiais…
Lapė