Lapės sportukai. Šiek tiek seksistinis rašinėlis apie tai, kaip sekasi ruoštis Pumos pusmaratoniui:)

Viešai ištartas žodis yra galingas. Kadangi visiems gana garsiai paskelbiau, kad dar šiais metais pusę maratono įveiksiu, tai dabar tuo klausimu reikia rimtai padirbėti.  Nemeluosiu, nereguliariai, savo malonumui ir, kad jausčiau savo kūną, bėgioju veik visą gyvenimą, bet nubėgti 21 km, tai ne 10, juo labiau – ne 3… Stipriais psichikos sutrikimais nesiskundžiu J, tad  suprantu, kad tokiam vienkartiniam krūviui organizmą reikia ruošti, nes distanciją norisi prabėgti, nenukristi kur po Druskininkų pušele ir kitą dieną pavaikščioti, nes namuose lauks keturmetis Vytautas, kuris irgi jau po truputį veržiasi su mama bėgioti.

Ir štai jau beveik dvi savaitės tai darau griežtai laikydamasi Živilės Balčiūnaitės sudaryto treniruočių plano. Na gerai, nevaidinsiu kiborgo, beveik idealiai laikydamasi… Jokiais būdais nepiktnaudžiauju, nesimuliuoju, bet kai kurių dalykų tiesiog neišėjo padaryti tinkamai iš pirmo karto. Pvz., bėgant 10 km, kai jau paskutinius 5 įveikinėdama turiu greitinti tempą, vargiai tai bepadarau ir nebūtinai dėl to, kad kojytės tuo metu jau šiek tiek pinasi (nors būna, kad pinasi ir, kad pasidaro sunkios kaip puntukai), bet labiausiai mane nervina tas vis dar apledijęs Vingio parkas – jei noriu nubėgti pusę maratono gegužės 6 d ., būtų geriau, kad kojytės liktų neišsukinėtos. O kol kas, panašu, kalniukus reikėtų įveikinėti su pačiūžomis. Bet, tikiu, greitai visa tai pasikeis, nes šen bei ten jau matosi lendantys iš po sniegų kiškio kopūstai ir paukštukai kalba, kad gal jau nebe už kalnų tas pavasaris.


Šiaip, manau, kad Vilnius itin dėkingas miestas mėgstantiems bėgioti. Praktiškai nėra rajono, kur tai daryti visiškai nebūtų sąlygų. Mano Karoliniškių pašonėje gulintis parkas – idealus. Nors kitoje pusėje augantis pušynėlis man irgi patinka, bet žiemos metu ten bėgiodama nesijaučiu saugiai, turiu pasakyti, kad individai su ilgais ploščiais ir kitokio plauko iškrypėliai manęs nežavi… O Vingio parkas… Aš vis dar menu tas paauglystės dienas, kai pirmą kartą čia dalyvavau respublikinio lygio varžybose. Nebeatsimenu distancijos, o ir šiaip tas pirmas pasirodymas nebuvo labai jau įspūdingas…J Užtat dabar vietiniai parko bėgikai jau pradeda su manimi po truputį sveikintis. Tik, kad mano treniruočių laikas ne visai stabilus, nes turiu galimybę bėgti tik tada, kai pasirūpinu visomis nuotakomis, tai tų naujų draugų nėra daug, nėra daug. Bet, moterys, kad jūs žinotumėt, kiek vyrų išbėga į parką tik pasibaigus darbo dienai… Ir beveik visi su tamprėmis J

Ką reikėtų žinoti paprastai moterytei kaip aš prieš pradedant bėgioti? Jei tikrai nekenčiat bėgiojimo – tada to ir nedarykit, nors, dievas mato, nesuprasit kokį malonumą prarandat. Ilgoms distancijoms bėgioti reikalinga stipri vidinė motyvacija. Pirmus du kilometrus įmanoma įveikti iš inercijos, visiems kitiems reikės bent minimalių pastangų, tad svarbu žinoti, kodėl tai darot, o priežastys gali būti kuo įvairiausios: pravėdinti smegenis, kad grįžus prie darbo stalo galima būtų vėl produktyviai dirbti, numesti tiek ir tiek svorio, treniruoti organizmą siekiant tam tikrų rezultatų sportinėse varžybose ir t.t., ir pan. Prieš leisdamiesi į ilgus bėgimus pasirūpinkite tinkama bėgimo apranga, o ypač avalyne, jos dydžiu. Per maža avalynė traumuoja kojų pirštus ir nagus, kuriems nukritus vasaros metu ne itin malonus jausmas, patikėkit. Jau nekalbu apie pedikiūrą… Visi kiti rūbai taip pat turi būti patogūs, iš kvėpuojančių medžiagų, esant šaltesniam orui su nuo prakaitėlio šlapia nugara ilgai lauke būti nepatartina – suries į ragą. Ir gražūs, ir gražūs rūbeliai turi būti, nes gi, sakau, tų bėgiojančių vyrų tiek…J
Na ir pirmo savo rašinėlio apie pasiruošimą Pumos pusmaratoniui pabaigai noriu jums pateikti vaizdinės medžiagos, susijusios su pagrindine priežastimi, kodėl tai darau.


Čia – mano bičiuliai Eglė Šimkevičiūtė ir Aurimas Kulvelis, visai neseniai sudalyvavę trečiame paplūdymio pusmaratonyje Nha Trang (čia toks miestas centriniame Vietname). Ar matot tuos laimingus veidus? Kiekvieno, įveikusio bet kokio ilgio distanciją veidelis būna lygiai toks pats, nes sporto renginiai yra šventė. Tau pačiam ir visiems susirinkusiems.
Tai ką, iki susitikimo Vingio parke tiems, kas gyvena Vilniuje, o su visais kitais pasimatysim Druskininkuose. Iki. Lekiu įvekti savo 10 km.


Victor Morozov – special thanks for amazing photos you captured:***
Lapė


♥ Į vestuvių sąrašą ♥