Atvirlaiškis Nidai
Nidoj man laumės kaskart susuka galvą. Prisiekiu. Aš galvoju. Jei tavęs galima būtų paragauti, būtum jūros skonio. Pradėčiau nuo pirštų. Valgyčiau ir žiūrėčiau į akis. Druska ir jūržolė. Vėjažuvės žvynas. Suopio plunksnos. Ir sapnai net nemiegant. Basos kojos smėlyje – eiti niekur nereikia, nes viskas yra čia ir kam lemta, tas į tavo kopas […]