rugsėjo 7, 2013

♥ Į vestuvių sąrašą

Birutė ir Girmantas

Vakar rūšiavau šių vestuvių nuotraukas ir toks šiltumas užėjo… Turiu pasakyti, kad Birutės ir Girmanto vestuvės mane 2013 metais nustebino labiausiai. Gerąja prasme. Būna švenčių, kur iš pradžių jos primena baltą lapą, o paskui viskas kažkaip stebuklingu būdu įgauna spalvas ir įsisiūbuoja įkvėpimas. Daug paprasčiau gražią šventę kurti ten, kur jau pažįsti rangovus, kur visokio gėrio gali rasti po ranka ir panašiai. O štai šventės Marijampolėje, Akmenėje, Mažeikiuose ar Smalininkuose jau yra iššūkis. Bet… iššūkius mes mėgstam.

Gal atsimenat šauniuosius mano daktariukus Birutę ir Vaidą?

„Fotoplunksna“ nuotrauka

Anie dabar jau turi leliuką, taigi jaunavedžių vaidmenį iškeitė į dar šaunesnį – tėvelių. Ogi Girmantas, šiandieninės istorijos vienas iš pagrindinių veikėjų, yra Birutės brolis! Man patinka šventėse sutikti savo sutuoktas poras, tėvelius, draugus ir panašiai, nes tada nesijaučiu šventėje visai svetimkūnis. Visada sakau: kuo mažiau šeimos šventėse pašalinių asmenų – tuo šventė jaukesnė ir šiltesnė. Nu, tai gal jau pagaliau pereikim prie Birutės ir Girmanto vestuvių? Ir niekas geriau jos nepapasakos nei Eva Grin fotografijos.

Sklando tokie gandai, kad geriau samdyti vedėją ir DJ, kurie dažnai kartu dirba, nes tada jie supranta vienas kitą be žodžių. Taip ir mes su Liutauru. Man patinka, kad jis suruošia mano nuotakas nuo iki ir padaro jas Nuotakomis iš didžiosios raidės. Ir taip, Birutės stiliumi (suknele, makiažu ir šukuosena) rūpinosi jis.

Giliukai į šventę atkeliavo palaipsniui. Betgi jie tokie mieli… Ypač, kai auga du ant vienos šakelės. Pirmiausia jie atsirado kvietimuose, kuriuos sukūrė mūsų Agnytė. Šiame etape mes taip pat apsisprendėme dėl spalvų: žalia, ruda, balta, kreminė ir visi galimi šių slapvų atspalviai. Šventė vyko rugsėjo pradžioje, tad ir spalvos ir giliukai derėjo natūraliai.

Sąsagiukai-giliukai.

Maestro ant keliukų:)

Girmantui kostiumą siuvo Suit Supply.

Vaidas atlieka svarbų liudininko vaidmenį:)

Gėles Birutės ir Girmanto šventei kūrė „Rožytės“ floristai. Giliukus rinkom visi:)

Šitos nuotraukos su nuometu ir Marijampolės vėjeliu man užima žadą

Vestuvių ceremonija vyko Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje, kur sutikau vieną maloniausių kunigų. Linkiu bažnyčiai daugiau tokių personalijų.

Legendiniai Lapės staliukai:)

Aš visada sakiau, kad mano klientai yr patys šauniausi. Bučkiai, bučkiai, Birute ir Vaidai:***

Nuostabu, kokių gerų interjerų esti Marijampolėje. Visa Birutės ir Girmanto fotosesija turi tokį gerą vintage prieskonį, kad man tikrai gardu nuotraukas žiūrėti ir sunku atrinkti geriausias.

Pasakysiu atvirai: Birutės ir Girmanto saldus stalas buvo didžiausias 2013 metais. Ir viskas buvo taip gardu. Aišku, kad sudėčiau viską taip, kad man patiktų, darbavausi prie stalo (tiksliau 3 stalų), nesumeluosiu, kokią valandą tai tikrai.

Svečiams dovanojom Birutės keptus giliukus, kurie, turiu pasakyti, buvo vienas skaniausių vestuvių saldėsių.

Žiūriu, mūsų gražiosios staltiesės gana fotogeniškos:) Nuomuojam, jei ką…

Kol kas tuščia šokių aikštelė

Atskiro pagiriamojo žodžio nusipelno viešbutis „Vingis“. Rugsėjis, sezonas jau į pabaigą, nuovargis yra visada. Per sezoną prisižiūrim ir aplankom daug vietų, bet „Vingyje“ mus pasitiko tokia geranoriška šeimininkė, kokių dar reikia paieškoti. Prieš tai dieną turėjom vestuves, tad baigėm darbo dieną tikrai vėlai, kad laiku pasiektumėm Marijampolę iš Vilniaus išvažiavom tikrai anksti, tad, kai ruošiantis mus ne tik pasiūlė kavos, bet ir pavaišino kiaušiniene, o gal blyneliais, nebepamenu, kurią valgėm viešbučio terasoje, iš kurios atsivėrė stebuklingas vaizdas į upės vingį ir maloniai vis dar švietė saulutė, aš tikrai jutau, kad gyvenimas yra gražus!