Sekmadienio skaitiniai. Didžiosios lenktynės. Ieškom vietos šventei.

Nors, atrodo, dar tik praėjusią savaitę pabaigėm 2016 metų vestuvių sezoną, staiga supratau, kad vėl patekau į tas didžiąsias lenktynes, kai 2017 metų poros verčiasi per galvas bandydamos užsisakyti tinkamiausią savo vestuvėms vietą ir aš jiems privalau padėti, nes geriausios vietos su logiškom kainom išgraibstomos dar nepasibaigus vestuvių sezonui. Visas likusias iki kelionės į šiltus kraštus savaites praleisiu važinėdama su klientais po Lietuvą, nes, nors pati ir esu buvusi beveik visose padoriose lokacijose, man lengviau vietoje parodyti silpnąsias jų puses, kurias gali nuslėpti dvarų/sodybų/poilsio kompleksų savininkai arba kaip tik pagelbėti atskleisti akimirksniu nepastebimus patogumus ir grožius.

Ieškant idealios vietos didelėms vestuvėms tenka nusivilti. Pagrindinė problema – padorus svečių apgyvendinimas. Kažkodėl vis dar gaji tradicija apgyvendinti žmones ne poromis, o grupėmis, kaip per kokį turistinį žygį. Net patys prabangiausi dvarai kambarius sudubliuoja, net padaro tarsi bendrabučius. Kitas nepatogumas – siekis uždirbti iš maitinimo paslaugų, tuo pačiu metu neužtikrinant tų patiekalų kokybės. Jei žmonės gali sumokėti porą tūkstančių už vietos nuomą, tai jie tikrai bus apsilankę ne kartą padoriam restorane ir per vestuves norės ne dienos pietų lygio meniu. Jei norit iš to uždirbti – tada investuokit į virtuvės personalą, į aptarnaujančius žmones, kitos išeities aš nematau. Trečia problema atsiranda su dvyliktu laikrodžio dūžiu. Ypač, jei svajojat apie šventę lauke, mieste ar gamtoje, po atviru dangumi ar palapinėje. Iš tiesų tai toks pasakymas netikslus, tiesiog gražiai skambėjo, problemos dažniausiai prasideda daug ankčiau, apie 23.00 val., kai nepatenkinti kassavaitgaliniais vakarėliais kaimynai pradeda kviesti policiją. O šitie svečiai, kad ir būna malonūs pasirodę šventėje pirmąjį kartą tą vakarą, antrą kartą jau mėgsta išrašyti įspėjimą, kartais visa tai baigiasi bauda. Bauda nėra labai didelė, bet, jei neturite atsakingo už šventę žmogaus – teks su pareigūnais kalbėtis patiems ir šiek tiek susigadinti sau nuotaiką. Na ir, aišku, visi trokšta vietos su gražia gamta, ežerėliu, nori privatumo, kad nebūtų uodų ir t.t. Visas šitas sudėtines dalis rasti tobulas vienoje vietoje – misija sudėtinga net man. Kai kuriuos vietų minusus galima atleisti, jei personalas yra lankstus ir kartu su tavimi stengiasi bendram geros šventės rezultatui ar vestuvės būtų organizuojamos su planuotoja, ar prie projekto dirbtų tik pora su artimaisiais. Nes išeičių yra visokių ir visada.

Ar yra vietų, į kurias gyvenime norėčiau negrįžti. O taip! Ne tiek daug, bet yra.

Niekada nebeplanuočiau vestuvių sodyboje „Nojaus laivas“. Tokio nelankstumo, nemokėjimo dirbti komandoje, skonio neturėjimo, savo nuomonės piršimo, nesupratimo, kas yra vestuvės reikėtų paieškoti su žiburiu. Paskutinį susitikimą su jais turėjau 2013 metais ir man užteko.  Tikiuosi, kada nors ten pasikeis vadovaujantys asmenys ir kažką gražaus tam gamtos kampelyje bus galima sukurti. Kartais su kitais organizatoriais pasikalbam apie blogas patirtis, tai čia nėra tik mano vienos nuomonė, trust me.

Norėčiau dažniau grįžti dirbti į Jurbarko rajoną, iš kur esu kilusi, labai džiaugiausi, kai Panemunės pilyje pradėjo veikti viešbutis, vieta tikrai magiška ir graži, bet aptarnavimas ir virtuvė… Šimtas metų iki pilies lygio. Negalit užtikrinti kokybės – įsileiskit tos srities asus. Esu apie juos šiek tiek užsiminusi čia.

pilis

pilis1

Kitoje vietoje pati nebuvau, bet tarp planuotojų sklando gandų, tad siūlyčiau būti atsargiems su „Pušų taku“. Pozicionuojantys save kaip išskirtinę vietą, jie turėtų pagalvoti ir apie išskirtintį aptarnavimą, o jei negali to užtikrinti, tada turėtų leisti atvažiuoti tiems, kurie šitą darbą dirba jau ne pirmus metus.

Visa tai čia rašau ne norėdama kam nors įkąsti, o tik padėti. Padėti besirenkantiems ir patiems savininkams. Aš tikrai noriu, kad vietų, kuriose smagu kažką kurti būtų daugiau, bet nesiruošiu kankintis dirbdama, nes gyvenimas per trumpas, kad išnaudočiau jį pykčiams ir stresams.

Ir tada paskutiniai mano patarimai besirenkant vietą.

  • Kad tikrai užtektų vietos stalams ir šokiams pokiams rinkitės erdvę, kurios dydis kvadratais nebūtų mažesnis nei svečių skaičius padauginus iš dviejų.
  • Jei ruošiatės statyti didelę sceną, statyti kolonas su puokštėmis, bariuką, bufetą, saldų stalą toje pačioje erdvėje – tada nusimatykit vietos dar daugiau.
  • Ir taip, daug patogiau, kai viskas yra vienoje vietoje, o ne išskaidyta per kelias sales. Geriau žmonės šiek tiek tirščiau sėdės ar stovės, bet daug geriau bus, jei veiksmas vyks vienoje erdvėje.

Tai blogybes kaip ir išvardinau. Kokios šios savaitės gėrybės?

Užsukau į Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčią (Trakų g. 9). Kaip ir restauravimo darbai kažkokie vykdomi, bet ir taip ta šventykla yra magic.

pranciskonai1

Nuotrauką radau internete, autorystės neišėjo atsekti.

Aiškinsiuos kitą savaitę, ar įmanoma ir kokiomis sąlygomis ten tuoktis. Turėtų šita vieta susidomėti tie, kurie žavisi bernardinų paprastumu, nes čia panašiai, tik nėra konvejerio, patiks bažnyčia tiems, kuriuos žavi pompastikos nebuvimas, toks natūralus dvasingumas… Užsukit prieš apsispręsdami dėl ceremonijos vietos. Tiesiog. Tie, kurie svajojo apie Katedrą ar Petro Povilo bažnyčias nesivarginkit, šita vieta ne jums.

pranciskonai

Nuotrauką radau internete, autorystės neišėjo atsekti.

Atsidarė „Bardakas“. Tai bardakas kaip bardakas. Kokteilio per atidarymą prie baro reikėjo laukti pusvalandį. Nelabai kur skubėjau, bet vistiek. Interjeras ok. Tik apšviesti ar pažymėti laiptus į rūbinę reikėtų, prie mano akių pora gazelių vos neišsisuko kojų. Rūbinės darbuotojoms linkėjimai, kad rado ir atidavė man mano telefoną, jaučiausi tas dešimt minučių, kai supratau, kad jį pamečiau, kaip be rankų. Nėra rūkomojo, tai su cigarete toje gatvėje stovėti… nu, nežinau… Aišku, seniai laikas mesti. Bet tikrai „Bardake“ daug geriau nei „Cash“. Tai sveikinu ir užsuksiu dar kada tikrai. Kam įdomu, adresas – Vilniaus g. 22.

Tai gal tiek. Pastarosiomis dienomis man kažkaip nuobodu. Visiems sakau, kad depresija. Bet gal tiesiog nesupratimas, ką daryti su savaitgaliais, kai nereikia lėkti, bėgti. Gal nuotaika pagerės, kai išsikrausiu pagaliau visas dėžes, pabaigsiu kosėti ir pagaliau išsilijęs dangus leis pasidžiaugt bobų vasara.

Gražaus vakaro. Einu užsiplikysiu šalavijų arbatos.

Lapė



♥ Į vestuvių sąrašą ♥