Hunger for adventures.

Ekspedicija Nr 1

Mus kankina nuotykių alkis. Vaizdų ir žodžių. Prisirinkti saujas ir kišenes, kad turėtum kuo dalintis. Įsidėti į dienas turinio, kad nebūtų tuščios jos nuo ryto iki vakaro. Ir būtų ką prisiminti. Kad pasaulis neprakeliautų pro šalį nepastebėtas.

Aš užaugau prie Nemuno ir Mituvos. Visą paauglystę praleidau tranzuodama skersai išilgai per Lietuvą ir visada norėjau į Vilnių, lyg man būtų maža vietos. Todėl dabar man gėdų gėda, kad nemačiau, ką turėjau. Kartais reikia pusę pasaulio apkeliauti, kad vieną rytą sėdėdamas mašinoje suprastum, kokio gražumo tas kelias palei Nemuną ir šimtametis ąžuolynas, pilys kas 10 km, pavasariais apsemiamos lankos, tie paklypę geltoni namelėliai… Mes tokie, va, keistesni esam, kad iš ten kilę. Serdsom čuju🙂

Kažkada anksčiau jau rašiau apie norą dalintis štai čia. Taigi dabar, artėjant žiemai pradėjau. Keliauti galima ir Lietuvoje, nes, galvą dedu, nežinot, kiek joje visko yra. Aš, fotografė Lina Aidukė ir broliai Bartas su Nagliu keliamės sekmadienio ryte ir 7.30 jau esam kelyje. Nė vieno nereikėjo įkalbinėti, versti. Gal todėl, kad turim vieną ir tą patį alkį.

2014 11 30 Dvarai 222 2014 11 30 Dvarai 224 2014 11 30 Dvarai 226 2014 11 30 Dvarai 228

Planas nėra gigantiškas, mus riboja šviesos valandos, kurios šitoje amžinos prieblandos zonoje vis gilyn į žiemą trumpėja nevaldomai.

Pirmoji stotelė – Belvederio dvaras. Nykstantis akyse, bet man toks gražus, kaip baltas pyragaitis. Tegul kada nors jis patenka į geras rankas, kurios nupraus jį, sutvarkys parką ir atvers duris. Patikėkit manim, tai būtų gražiausia vieta vestuvėms.

2014 11 30 Dvarai 002 2014 11 30 Dvarai 005 2014 11 30 Dvarai 007 2014 11 30 Dvarai 008 2014 11 30 Dvarai 011 2014 11 30 Dvarai 012 2014 11 30 Dvarai 013 2014 11 30 Dvarai 015 2014 11 30 Dvarai 016 2014 11 30 Dvarai 020 2014 11 30 Dvarai 021 2014 11 30 Dvarai 022 2014 11 30 Dvarai 023 2014 11 30 Dvarai 025 2014 11 30 Dvarai 026 2014 11 30 Dvarai 028 2014 11 30 Dvarai 033 2014 11 30 Dvarai 034 2014 11 30 Dvarai 037 2014 11 30 Dvarai 038 2014 11 30 Dvarai 039 2014 11 30 Dvarai 040 2014 11 30 Dvarai 042 2014 11 30 Dvarai 043 2014 11 30 Dvarai 044

Negali važiuoti Panemune ir neišlipti prie upės. Atsimenat, pasakojau, kaip Sicilijoje kalba jūroje akmenėliai? Paskutinę rudens dieną Nemune taip šnekėjo pirmo metų ledo lytys, oriai pro mus praplaukdamos.

2014 11 30 Dvarai 045 2014 11 30 Dvarai 049 2014 11 30 Dvarai 051 2014 11 30 Dvarai 052 2014 11 30 Dvarai 053 2014 11 30 Dvarai 055 2014 11 30 Dvarai 057 2014 11 30 Dvarai 058 2014 11 30 Dvarai 059 2014 11 30 Dvarai 060 2014 11 30 Dvarai 061 2014 11 30 Dvarai 062 2014 11 30 Dvarai 063 2014 11 30 Dvarai 064 2014 11 30 Dvarai 066 2014 11 30 Dvarai 067 2014 11 30 Dvarai 071 2014 11 30 Dvarai 072 2014 11 30 Dvarai 073 2014 11 30 Dvarai 075 2014 11 30 Dvarai 076 2014 11 30 Dvarai 078

Važiuodami pasroviui privažiuojam Panemunės pilį. Vytėnai. Kiekviename kaime yra bent po vieną šviesuolį. Norėsit apžiūrėti pilį – ieškokit Antano. Geroji pilies dvasia. Kai prisipažinau, kad esu iš Jurbarko, klausė, ar nelipdavau į apleistą pilį per langus. Ir niekaip pati nesupratau, kodėl nelipau? Viena gražiausių pilių Lietuvoje man pusę gyvenimo gulėjo pašonėje, o aš nė karto nepabandžiau nusisukti galvos jos bokštuose ir rūsiuose? Neįtikėtina! Kita vertus, kalbėjau su draugu, 10 km atstumas vaikystėje atrodė ne taip lengvai ir greitai įveikiamas, gal todėl slėpynės nužaistos tik daugiaaukščių rūsiuose ir statybvietėse. Šiaip tai pastarosiose irgi buvo nemenkos galimybės nusisukti sprandą.

2014 11 30 Dvarai 079 2014 11 30 Dvarai 080 2014 11 30 Dvarai 081 2014 11 30 Dvarai 082 2014 11 30 Dvarai 083 2014 11 30 Dvarai 084 2014 11 30 Dvarai 086 2014 11 30 Dvarai 087 2014 11 30 Dvarai 090 2014 11 30 Dvarai 092 2014 11 30 Dvarai 093 2014 11 30 Dvarai 095 2014 11 30 Dvarai 096 2014 11 30 Dvarai 098 2014 11 30 Dvarai 100 2014 11 30 Dvarai 102 2014 11 30 Dvarai 103 2014 11 30 Dvarai 104 2014 11 30 Dvarai 105 2014 11 30 Dvarai 106 2014 11 30 Dvarai 108 2014 11 30 Dvarai 110 2014 11 30 Dvarai 113 2014 11 30 Dvarai 114 2014 11 30 Dvarai 115 2014 11 30 Dvarai 118 2014 11 30 Dvarai 119 2014 11 30 Dvarai 121 2014 11 30 Dvarai 122 2014 11 30 Dvarai 125 2014 11 30 Dvarai 126 2014 11 30 Dvarai 127

Trečioji, ilgiausia mūsų stotelė – Žemaitkiemis. Šiek tiek planavau mūsų maršrutą, žinojau, kad čia bus apvainikuota visa ekspedicija, bet buvo geriau, nei galėjau svajoti. Džiaugiuosi, kad su manimi buvo žmonės, kurie irgi mato. Berniūkščiai prilipo prie Mindaugo, dvaro savininko motociklų kolekcijos. Aš ją vadinu berniukų rojumi. Tos dirbtuvės yra kažkas tokio! Bet iš esmės pats dvaras turi tokią stiprią, išskirtinę aurą, kurios kitiems Lietuvos dvarams ieškoti su žiburiu dar šimtą metų. Gal todėl, kad jis turi savo dvarininkus, kurie jame nuolat gyvena? Žodžiu, mano meilė šitam dvarui amžina. Tikiuosi padaryti ten dar ne vieną nuostabią šventę.

2014 11 30 Dvarai 130 2014 11 30 Dvarai 131 2014 11 30 Dvarai 132 2014 11 30 Dvarai 135 2014 11 30 Dvarai 136 2014 11 30 Dvarai 138 2014 11 30 Dvarai 140 2014 11 30 Dvarai 145 2014 11 30 Dvarai 147 2014 11 30 Dvarai 151 2014 11 30 Dvarai 153 2014 11 30 Dvarai 158 2014 11 30 Dvarai 160 2014 11 30 Dvarai 163 2014 11 30 Dvarai 164 2014 11 30 Dvarai 165 2014 11 30 Dvarai 166 2014 11 30 Dvarai 168 2014 11 30 Dvarai 170 2014 11 30 Dvarai 172 2014 11 30 Dvarai 174 2014 11 30 Dvarai 175 2014 11 30 Dvarai 178 2014 11 30 Dvarai 180 2014 11 30 Dvarai 182 2014 11 30 Dvarai 183 2014 11 30 Dvarai 185 2014 11 30 Dvarai 188 2014 11 30 Dvarai 190 2014 11 30 Dvarai 199 2014 11 30 Dvarai 202 2014 11 30 Dvarai 204 2014 11 30 Dvarai 205 2014 11 30 Dvarai 206 2014 11 30 Dvarai 207 2014 11 30 Dvarai 211 2014 11 30 Dvarai 214 2014 11 30 Dvarai 216 2014 11 30 Dvarai 220 2014 11 30 Dvarai 221 2014 11 30 Dvarai 229 2014 11 30 Dvarai 232 2014 11 30 Dvarai 235 2014 11 30 Dvarai 236 2014 11 30 Dvarai 238 2014 11 30 Dvarai 240 2014 11 30 Dvarai 241 2014 11 30 Dvarai 242 2014 11 30 Dvarai 243 2014 11 30 Dvarai 245 2014 11 30 Dvarai 246 2014 11 30 Dvarai 247 2014 11 30 Dvarai 249 2014 11 30 Dvarai 250

Apie Mindaugą reikėtų rašyti atskirai. Gal net knygą. Nesuvokiamas žmogaus gerumas ir paprastumas, vidinė inteligencija, žinios. Iš tų namų nesinori išvažiuoti, aš jums sakau. Buvau garantuota, kad jis patiks mano bičiuliams. Buvau visiškai tikra. Trumpas pasisėdėjimas virto vyno degustacija su pasakojimais. Tikrai jaučiausi kaip XIX a. dvare: lauke pamažu temsta, viduje, dvaro savininko bibliotekoje šilta, ant mažo staliuko stovi taurės, dega žvakės, sklando malonūs pokalbiai apie vyną, istoriją, gyvenimą, kuris yra gražus…

2014 11 30 Dvarai 251 2014 11 30 Dvarai 253 2014 11 30 Dvarai 254 2014 11 30 Dvarai 255 2014 11 30 Dvarai 256 2014 11 30 Dvarai 257 2014 11 30 Dvarai 258 2014 11 30 Dvarai 259 2014 11 30 Dvarai 262 2014 11 30 Dvarai 263 2014 11 30 Dvarai 264 2014 11 30 Dvarai 265 2014 11 30 Dvarai 266 2014 11 30 Dvarai 267 2014 11 30 Dvarai 268 2014 11 30 Dvarai 271 2014 11 30 Dvarai 272

Reikia kilti, jau važiuoti, o man taip buvo gera, kad net norisi šiek tiek gal paverkti. Apsikabinam, atsibučiuojam kaip giminaičiai. Šiek tiek bijau, kad Mindaugas dabar manęs jau nebeatsikratys, nes aš mėgčiau užsukti ten dar ne kartą. Be to, yra dar žmogus, kuriam tą dvarą norėjau parodyti.

Grįžtam su tamsa. Sekmadienio kaip nebūta. O iš tiesų, tai būta dar ir kaip. Kurį laiką pagyvensim šituo nuotykiu, bet jau su Lina rezgam naujus planus. Ačiū berniūkščiams už ratus ir nemirtingą kompaniją, Lina, drauge mano, tau ačiū už magiškus rudens pabaigos vaizdus ir tai, kad tiesiog esi. Kirlytei kada nusiųsiu gėlių, kad mus virtualiai supažindino.

Laukite tęsinio.

Lapė



♥ Į vestuvių sąrašą ♥



2 komentarai

  1. […] subjektas su savo svarstymais ir neapsisprendimais prarado pirmos žiemos dienos nuotykį, va šitą ir net visas savo gyvybes. Kažkaip buvau […]

  2. […] Norėčiau dažniau grįžti dirbti į Jurbarko rajoną, iš kur esu kilusi, labai džiaugiausi, kai Panemunės pilyje pradėjo veikti viešbutis, vieta tikrai magiška ir graži, bet aptarnavimas ir virtuvė… Šimtas metų iki pilies lygio. Negalit užtikrinti kokybės – įsileiskit tos srities asus. Esu apie juos šiek tiek užsiminusi čia. […]