Sekmadienio skaitiniai. Sicilietiški sapnai

Aš esu Lapė, kuriai skirta buvo gimti ant Lietuvos žemės. Nors, rimtai sakau, širdim jaučiu, kad kažkada mano gyventa buvo Sicilijos kalnuose. Kitaip šito apsėdimo negaliu paaiškinti.

kalnai

Linos Aidukės nuotrauka

Nesergu italofilija, negarbinu italų kaip pusdievių, bet tas kraštas yra stebuklingas. Ypač pietūs. Ypač ta sala, į kurią nuvažiuoju kiekvienais metais. Ir ji vadinasi – Sicilija.

sicilija

Linos Aidukės nuotrauka

Rašau vėl, nesidalinti negaliu, nes kiekviena diena ten vis kitokia, nes šį kartą mūsų būryje buvo net dvi fotografės, tai turim absoliučiai magiškų vaizdų, nes ir vėl tobulai susidėliojo kompanija, todėl visas ištiko nepamirštamas atostogų nuotykis. Svarbiausia mokėti džiaugtis kiekviena minute, ne nuotraukomis, ne dėl nuotraukų, jos tik priemonė sugrįžti į ten, ko negali pavadinti nei vieta, nei laiku. Absoliučiai siurealus pasaulis, kuriame išsitrynusios ribos tarp sapno ir tikrovės ir leidi sau pamatyti, padaryti, patirti daug daugiau ir kažkaip giliau nei galėtum realybėje. Ir visa tai turi spalvas, kvapus, žodžius, apsikabinimus, kitokius nei kada nors čia jaučiau ar skaičiau knygose. Mano gyvenimas – kaleidoskopas, kuris lyg vaikystėje savaime sukuria stebuklingos, nepamirštamos laimės pajūtį. Jei tik panori…

Aišku, vėl pradėjom vestuvėmis. Irma su Edvinu taip skirti vienas kitam kaip peilis ir šakutė, kaip karamelė ir riešutai, kaip mozzarella ir alyvuogių aliejus… Išmokau poravimo iš vienos nuotakos:) Jie tokie patys. Tiek sutampa, sulimpa, kad net baltai pavydu. Bet jų istorija vėliau… Kai išrodysiu viską, ką padariau per vasarą.

Išlydėjom vestuvių svečius iš Italos ir ėmėm laukti lietuvaičių desanto papildymo: prie mūsų trijulės prisijungia fotografė Lina ir linksmuolė Jolita – nuotykis prasideda.

N89A6676

Šarūnės Zurbos nuotrauka

N89A6677

Šarūnės Zurbos nuotrauka

N89A6678

Šarūnės Zurbos nuotrauka

N89A6680

Šarūnės Zurbos nuotrauka

N89A6681

Šarūnės Zurbos nuotrauka

N89A6683

Šarūnės Zurbos nuotrauka

Turim tik kelias dienas viso ko išragavimui, tad nieko nelaukdamos keliaujam prie jūros, kuri šiais metais šiltesnė nei bet kurį kitą rugsėjį. Kiekviena moteris bent kartą gyvenime privalo turėti mergaitiškas atostogas. Net tokia skeptikė lytiškumo draugystėje klausimais kaip aš. Deginomės, vartėmės Itala Marina paplūdymyje ant tų akmenukų kaip krevetės. Natūralus SPA. Akmenukų masažas ne tik padams, bet ir visam kūnui. Smagiausia atsiduoti jėgingoms bangoms ir leisti save vartyti kaip tą akmenėlį… Po to saujas jų reikia iškratyti iš maudymosi kostiumo. Net jei jis tik minimaliai dengia tam tikras kūno dalis…

2014 09 Sicily 001

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 003

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 008

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 009

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 012

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 013

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 014

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 015

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 019

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 028

Linos Aidukės nuotrauka

DSC02497

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02491

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02472

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02470

2014 09 Sicily 031

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 040

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 041

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 042

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 044

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 045

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 046

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 050

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 052

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 053

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 054

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 055

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 056

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 059

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 060

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 062

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 063

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 065

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 068

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 070

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 071

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 072

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 073

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 074

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 082

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 080

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 083

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 085

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 089

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 090

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 091

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 092

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 093

Linos Aidukės nuotrauka

Taip praleidžiam siestos metą. Man atrodo, italai taip to laiko po pietų nevadina. Siesta skamba ispaniškai. Bet faktas, kad tuo metu niekas nedirba. Visai, visai niekas. Vieną dieną, kai dar organizmas reikalavo lietuviškų pietų, o visų parduotuvių ir restoranėlių durys buvo uždarytos, prašiau viešbučio kambarinės duonos iš virtuvės ir valgiau ją su majonezu iš plastikinio maišelio, tokio, kaip „McDonalds“, užgerdama gazuotu vandeniu. Ir tuo metu nieko skanesnio negalėjo būti. Patikėkit. Atsimenu, kai savo vasaras dar gyvenau pas močiutę, prie Mituvos, tėvukas man užtepdavo ant juodos duonos sviesto ir smulkiai, smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų arba lašinukų. Ant tų duonos riekių su kaimišku sviestu aš ir užaugau.

DSC02304

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02313

Šarūnės Zurbos nuotrauka

Apie naktines mūsų fiestas Italoje gal daug nepasakosiu. Tam krašte tiesiog neįmanoma nueiti laiku miegoti. Gyvenimas kažkodėl pradeda virti apie vidurnaktį. Tada įvyksta visi susitikimai pagrindinėje kaimelio aikštėje, užsimezga draugystės, pradedi kalbėti itališkai. Bent jau asmenuoti… Tik Italoje Peppe mama gerokai po vidurnakčio įsileidžia į namus vieną iš kompanijos vyrukų ir nepraėjus nė valandėlei mes jau valgom karštą spageti carbonara, o mama iš balkono teiraujasi, ar skanu. Pasibaigus vynui ir alui ragaujam mamos rankų darbo mandarininį likeriuka  alla Limoncello. Gardumas!!! Tokia tad yra tikroji Sicilija! Aišku, įvyksta kultūriniai mainai ir jau po pirmos nakties italai sklandžiai dainuoja „Rokfelerių“ „Jei eini, tai ir eik“ priedainį: „gerai, gerai, labai gerai“. Bei žino, ką reiškia: VAKARĖĖĖĖLIS! Įvyksta draugiškos kerlingo varžybos kaimelio gatvėje su šluotomis. Ir visa tai daro suaugę žmonės:)

DSC02731

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02741

Šarūnės Zurbos nuotrauka

DSC02749

Šarūnės Zurbos nuotrauka

2014 09 Sicily 593

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 594

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 596

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 597

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 598

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 599

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 600

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 601

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 603

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 607

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 612

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 613

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 614

Tokios kurpaitės dar nebuvo lietusios mano lentos:) Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 615

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 616

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 617

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 619

Linos Aidukės nuotrauka

Tiesą pasakius neaplankiau šį kartą nė vieno naujo miestelio. Labai norėjosi pirmą kartą į Siciliją atvykusioms parodyti tai, kas sužavėjo mus per ankstesnes keliones, tačiau visos vietos ir vėl atsiskleidė naujai. Siracusa šį kartą pažinau per puikų veganišką maistą. Visą pakrantę nuo Taormina išvaikščiojom skersai, išilgai. Viena įsimintiniausių kelionių buvo į Savoca miestelį, įsikūrusį kalnuose. Kažkaip visur jis minimas kaip viena iš vietų, kur buvo filmuotas filmas „Krikštatėvis“, bet aš vietoj miestelio įsižeisčiau. Nieko nesakau, pati surijau „Sicilietį“ ir „Krikštatėvį“ su malonumu, bet tas miestukas turi savyje daug daugiau turinio.

2014 09 Sicily 130

2014 09 Sicily 094 2014 09 Sicily 095 2014 09 Sicily 101 2014 09 Sicily 102 2014 09 Sicily 104

2014 09 Sicily 108 2014 09 Sicily 111 2014 09 Sicily 114 2014 09 Sicily 129 2014 09 Sicily 128 2014 09 Sicily 118 2014 09 Sicily 116

2014 09 Sicily 124 2014 09 Sicily 123

2014 09 Sicily 113

O žmonės! Pirmiausia bebimbinėdamos sutikom seneliuką, kuris visoms pasirodė kaip kokia mažutė Hemingway kopijytė.

2014 09 Sicily 133

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 134

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 135

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 136

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 137

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 139

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 140

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 141

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 143

Linos Aidukės nuotrauka

2014 09 Sicily 144

Linos Aidukės nuotrauka

Mojo mums iš savo antro aukšto terasos. Sako: „lipkit čia, iš terasos vaizdas gražesnis!” Mūsų du kartus prašyti nereikia. Butukas kaip visi kalnuose: kambariai sulipdyti vienas ant kito. Pilna knygų, kas dar sustiprina šio seneliuko kaip rašytojo įvaizdį. O kalbus – ne tas žodis. Nesvarbu, kad mes itališkai tik vos, vos grabinėjam – tame ir smagumas. Taigi, pasirodo, dirba žmogus mokymo įstaigos administravimo padalinyje, gal koks raštvedys, auditorius ar dar dievai žino kas. Žmona – mokslininkė. Pavaišina mus vandeniu, nusistebi, kad neragaujam nieko iš jo alkoholio resursų, bet mums dar visa diena prieš akis.

Pro bažnyčią nusileidžiam iki barelio su nuostabia terasa. Ir nusprendžiam čia trumpam nutūpti. Niekur gi neskubam. Vos įžengus pro duris ieškoti gaivaus ir svaigaus Spritz, mus Limoncello vaišinti skuba baro savininkas, tarkim Dionizas, nes būtent taip vadinosi šita įstaiga – „Dioniso“. Dionizui greitai sukūrėm aktoriaus vaidmenį. Kokio nors žinomo, kurio mes nepažįstam, kuris tik apsimeta baro savininku, nes jam taip norisi… Fantazija nesiskundžiam.

2014 09 Sicily 145

2014 09 Sicily 147

2014 09 Sicily 150

2014 09 Sicily 151 2014 09 Sicily 152 2014 09 Sicily 154 2014 09 Sicily 160

2014 09 Sicily 161 2014 09 Sicily 162 2014 09 Sicily 163 2014 09 Sicily 167

Ir tada, kai tame kaimelyje sėdim prie stalo, lėtai sau gurgšnojam kokteiliukus, kai atrodo, kad gėrio yra tiek, kad laimės jau daugiau būti negali mus ištinka vidurdienis ir pasigirsta muzika. Bažnyčios, kurioje ką tik buvom, garsiakalbiai transliuoja visam kalnui „Ave Maria“. Ne kas kitas, o katarsis nuo gyvenimo žavesio apima ir net žodžių nebetenki, nes viskas aplinkui taip dera, kaip kokia sicilietiška simfonija: kalno serpantinais leidžiasi baltas motoroleris, praskrenda mažas baltasparnių paukštukų būrelis, kybo debesys. Kalnas guli toks vėsus toje muzikoje ir nieko, visiškai nieko daugiau nereikia.

2014 09 Sicily 096 2014 09 Sicily 099 2014 09 Sicily 126

2014 09 Sicily 121

Siūlyčiau susirasti dabar youtub‘e kokią nors „Ave Maria“ dieviškesnę versiją ir dar kartą perskaityti prieš tai buvusią pastraipą.

Jau Lietuvoje išsiaiškinu, kad Dionizas mūsų visgi turi žemišką vardą – Andrea Morabito. Bet iš jo baro iškeliavom jau kaip draugai amžiams. Neduok valgyt mums, duok pakalbėti. Vandens biologas vieną dieną suprato, kad užteks dirbti, reikia mėgautis kiekviena diena ir taip atsidūrė Savoca miestelyje. Dabar tiesiog gyvena, pritrūkus veiksmo – išvažiuoja aplankyti draugus Londone, gauna laiškus ir siuntinius. Mums sėdint bariukyje, pašto automobiliukas atveža jam butelį vyno. Siunčia draugai iš nebeatsimenu kur…