Sekmadienio skaitiniai. Ritualai

Aš kiekvieną sekmadienį stengiuosi paruošti šitą sakinių dozę. Maudau vonioje Vytuką. Kiekvieną dieną bandau įveikti 30-days AB challange, kiekvieną rytą pradedu puodu kavos su tirščiais ir pienu. Neišeinu iš namų be pusryčių. Visada skaitau knygą važiuodama troleibusu. Kiekvieną kartą, kai kas nors nuvilia – imuosi dar daugiau darbų.

Tokios tad yra mano ritualinės kasdienybės apeigos, kurios, matyt, teikia man saugumo. Nes kam daugiau jos skirtos?

Lapkričio mėnesį aš pradėjau vėl gyventi. Šeštadieniais voliojuosi lovoje beveik iki nepadorumo ribos. Skaitau tiek, kad pradėjo skaudėti akis ir konferencijos „Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė“ pradžioje, neįžiūrėjau ant durų pakabintame lape užrašyto bevielio interneto slaptažodžio antros ir trečios raidės. Būčiau likusi be ryšio, jei ne draugė Diana, kurią atsitempiau į renginį veik iš ligos patalo. Todėl pirmąją valandą praleidau ne tik klausydama įdomaus dr. Margaritos Jankauskaitės pranešimo, bet ir svarstydama, kokius akinius čia dabar reikės įsigyti ir šiek tiek liūdėdama, nes niekada manęs akys nepavesdavo, niekada… Bet nereikia pamiršti, kad vargšės visą dieną žiūri į kompiuterį, naktimis ir troleibusuose į knygą, o visą likusį laiką į išmanųjį telefoną, kur vyksta virtualus gyvenimas, katro, šiukštu, irgi nesinori praleisti. Vieną dieną pati sau išsirašysiu receptą – jokio įdėmaus, intensyvaus žiūrėjimo. Gal ne tik akys pailsės.

back

Grįžtam prie konferencijos. Džiaugiuosi, kad galiu vėl pamatyti, išgirsti kažką naujo. Kas nesusiję su vestuvėmis. O tai per vasarą susiaurėti gali horizontai, susitraukti pasaulis iki tų suknelių volanų, pasitikimo užkandžių ir torto… Buvau pasiilgusi akademinio žodyno, netikėtų temų, naujų klausimų. Šiandien tik susimąsčiau, koks konkrečiai šito kasmetinio renginio tikslas?

Dar vienas tokių savaitės gaivalų buvo Šorenos koncertas „Mano  širdies muzika“. Ta nedidelė juodo varno plaukais moteris turi ir grožio, ir charizmos, ir tokio iš vidaus kylančio balso. Va jis, tikriausia, gali būti pavadintas aksominiu. Juodo aksomo balsas. Puikiai juda scenoje ir nuoširdžiai bendrauja su publika moteris iš Gruzijos. Sėdėjau ir mėgavausi. Vieną dieną aš aplankysiu jos kraštą ir galbūt tada jos koncertuose girdėsiu savo širdies muziką.

sorena

Nuotraukas pasiskolinau iš Martyno Siruso. Ačiū, Martynuk:**

sorena1

Man atrodo, jau kažkada pasakojau, kad vyras su kontrabosu ir basiai seksualu. Nesakiau? Negali būti.

sorena2

Kol kas mano širdis vis dar Sicilijos kalnuose, rašau rašinėlį, kurį publikuosiu kitą sekmadienį. Bus ilgas kaip smilga…

Na ir visai pabaigai turiu pasakyti, kad mes su Liutauru šaltuoju metų laiku turim savų ritualų. Kai nereikia rūpintis nuotakomis, leidžiam sau pafantazuoti. Aišku, šįryt pirmiausiai buvo visaip kaip išsijuokta iš mano naujųjų džinsų,

sitie

bet paskui darbas rūko kaip iš pypkės. Pons Salasevičius iš manęs sukuria kuo įvairiausių personažų. Raito garbanas, piešia charakterį ir net pats fotografuoja. Man belieka šiek tiek pavaidinti.

queen

Viskas. Bėgu į lovą. Susitiksim ryt:*

 

Lapė xo xo



♥ Į vestuvių sąrašą ♥