Kelionė automobiliu lyjant lietui yra pats geriausias laikas rašyti. Jei pati nevairuoji. Aš neturiu teisių ne todėl, kad esu kaip nors protiškai atsilikusi, o todėl, kad man tiesiog nepatinka vairuoti. Viliuosi, po šitos viešos deklaracijos daugiau niekada neišgirsiu šio kvailo klausimo-teiginio: „tu nevairuoji?” Jūs vairuokit, o aš rašysiu.
Nors šiaip, pamąsčius, visgi manau, kad tam tikrų psichikos nuokrypių turiu.
Būti normaliam tiesiog neįdomu. Nėra nuobodesnio vyro už tokį, kuris stengiasi būti normaliu. Ir, kai aš sakau: tu nenormalus – tai yra komplimentas. Nieko nėra svaigiau už laisvę būti tuo, kuo nori būti.
Savaitės gėrybe šiandien skelbiu savo geros draugės Baibos vestuves. Išleidom ją už Miko. Nemeluosiu, per mergvakarį bandėm atkalbėti ir ėmėmės to darbo labai rimtai, bet nepavyko:) Užtat radau naujų draugių. Žinot, kai taip imi ir sulimpi kažkaip… O mūsų jauniesiems linkiu neišsenkančios aistros gyvenimui ir vienas kitam. Ir nuotykių:) Anonsiuko oficialaus dar neturiu, tai surinkau, ką radau telefone ir facebook’e🙂
Tai aišku, kad prie vestuvės ir aš letenėlę pridėjau ir Baibos svajones įgyvendinti bandžiau. Džiaugiuosi, kad draugė pasitikėjo manimi ir leido jai padovanoti ne ką kitą, o vestuvinę puokštę, kurią pagal mano vizijas vėl sudėjo Andriukas iš „Rožytės“. Šlovė tau, Andriau. Tik kitą kartą nenoriu nieko panašaus matyti pas kitą žinomą nuotaką. Tikėjausi puokštę pati ir sugauti, bet, deja, svečio teisės išvedė mane tokiu metu iš pajėgiausių gaudytojų rikiuotės:)
Baibulė norėjo paprastos, jaukios, gražios šventės, tai tokią ir darėm. Jokios pompastikos, daug gražių, tikrų emocijų, paašarojimo iš laimės, lengvo juoko, draugiškų apsikabinimų ir šokių, šokių, šokių… Šiaip aš šoku baisiai juokingai, bet, štai, jau du savaitgalius iš eilės trypiu kaip kokia šakirų šakira. Dieve apsaugok mane nuo filmuotos medžiagos, kurios nebenoriu daugiau niekada išvysti:DDD Pasakysiu taip: „Rootslive” projektas 90‘s su Jurgiu Bruzga yra kažkas tokio! Aišku, gal viskas nuo kompanijos priklauso, bet tiek trypėm, tiek dainavom…
Nu ir ką, vestuvės yra dar tam, kad įvyktų koks vienas kitas nuotykis… O aš prisidirbimo meistrių meistrė, juodo prisidirbimų diržo savininkė. Aišku gerai yra viskas, kas gerai baigiasi. Ir rytas, kai lauke spališkai šalta, o po balta antklode šilta kaip vasarą, rudeniška saulė kambaryje nupiešia švelniais šešėliais rytinę idilę, susivėlę plaukai dera prie vakarykščio makiažo ir juodų nuo šokio basomis padų, toks rytas yra tobulas. Linkiu kiekvienam išmokti mėgautis, kad ir nedidelėmis laimės dozėmis, nes tik todėl gyvenimas turi nepakartojamą skonį. Visa tai lengva pamiršti…
Šiandien ZIP FM priminė, kad 23 d. būsiu Panevėžyje. „Verslios Lietuvos“ renginyje pasakosiu apie drąsą pradėti kažką savo. Ateikit, kas būsit netoliese, man visada smagiau ir saugiau, kai matau palaikančių žvilgsnių. Gi žinot, aš su nuokrypiais, tai jaučiu teigiamas vibracijas:DDD
Ir pabaigai dar noriu padėkoti Auruškai. Už tai, kad prisiminė tą BOSO dieną ir sukurpė smagiausią sveikinimą ever. I love you, you crazy blond girl:*
O, žmonės, life is good, ane? Varau skaityti knygą „Vanesa ir Virdžinija”. Gražaus sekmadienio vakaro ir sėkmingos ateinančios savaitės.
Lapė