Lapės vestuvės logotipas

Sekmadienio skaitiniai. Vieną kartą Sardinijoje

Taip, šiandien rašysiu apie kelionę į Sardiniją.

sardinija16

Visiems rekomenduoju žieminį pabėgimą kur nors, kur yra daugiau saulės nei mūsų žemelėje. O šią Italijos salą pasiekti itin paprasta, be to, už tiesioginį skrydį į Sardinijos centrą Cagliari ir atgal ne sezono metu sumokėsit ne daugiau nei 300 Lt. Aišku, jei bilietų pradėsit dairytis ne dieną prieš kelionę… Sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo) nesirodyčiau tenais nė už ką. Net vasario mėnesį buvo akivaizdžių ženklų, kad vasaros metu čia gyvenimas juda lietuviškos Palangos Basanavičiaus gatvės ritmu. Tai autentikos reikėtų ieškoti su žiburiu. O šiaip po šios kelionės supratau, kad visgi man labiausiai patinka tikras itališkas kaimas ir į didmiestį vargu bau ar dar kada išsiruošiu. Norisi tikro maisto, tikrų žmonių, tikro vyno ir kiek įmanoma mažiau civilizacijos. Su nostalgija prisimenu Italos paštą, kuris dirba tris kartus per savaitę, nesumeluosiu, gal po porą valandų:), ir vietinius, kuriuos antrą kartą ten nuvažiavus jau beveik visus pažinojau. Bet… iš esmės kelionė tikrai buvo vykusi. Gera kompanija, apartamentai, nuotaika, oras – viskas. Ieva, birželio nuotaka dar pasidalino savo sukaupta informacine literatūra, tad kelionės gavosi pažintinė kaip reikiant.

sardinija41

Už apartamentus padėkos nusipelno Paulius, šitos kelionės iniciatorius. Gyvenom pačioje Cagliari širdyje, senamiestyje. Kaina – 25 euriukai nuo žmogaus už parą. Mano kambariui pridėtinės vertės vienareikšmiškai suteikė didžiuliai, žemę siekiantys langai, po kuriais driekėsi miestas ir tolumoje bolavo kalnai. Todėl vienbalsiai nusprendėm, kad bendri pusryčiai vyks čia, prie didžiulio šeimyninio stalo.

sardinija1

sardinija2

sardinija3

Pirmuosius pusryčius parsigabenom iš karto po rytinio kroso jūros pakrante. Dieve, kaip buvau pasiilgusi trumpų rankovių ir saulės! Bėgimą užbaigėm prie prekybos centro, kuri prisikrovę maišus šviežių vaisų, sūrio, duonos pakeliui dar užsukom į mažutę kavinukę ir man itališkai užsakius kavos kaip tikri italai pradėjom dieną. Turiu būtinai paminėti, kad šalia mūsų namų, kaimynystėje atradom  nuostabią kepyklėlę, kurios saldieji kepiniai veik vienbalsiai buvo pripažinti tirpstančiai burnoje.

Pirmą dieną visi skubėjom prie jūros. Pašiurpinom vietinius maudynėmis ir saulės voniomis, mano kūdikis, galvojau, kad nualps iš to džiaugsmo pamačius vandenį, lakstė kaip užsuktas. Bet gal geriau apie viską pasakoti vaizdais? Fotografo ir vėl kompanijoje nebuvo, tai dalinuosi tuo, ką pavyko užfiksuoti „Sony” aparatu, kuris prieš normaliai įsijungdamas leidžia kokius tai vibrato drebato garsus. Žodžiu.

sardinija5
Toje šalyje man išsivystęs koks tai durų fetišas. Negaliu susivaldyti nenufotografavusi. Dažnai ir paliesti norisi. Reikia gydytis ar dar galiu pabūti taip?

sardinija6

sardinija7

sardinija8

sardinija9 sardinija10

sardinija12

sardinija14
Gyvenimėlis telefonuose:)

sardinija15

sardinija17

sardinija18
Nu kaip Italijoje be gelato/ledų?:)

sardinija19

sardinija20

sardinija21

sardinija22

sardinija23

sardinija26
Nu, va, o aš tokioms gatvės degustacijoms neaiškių gyvūnų nebuvau pasirengusi…

sardinija24

sardinija25

sardinija27

sardinija29

sardinija30

sardinija32

sardinija33

sardinija34

sardinija35

sardinija36

sardinija37

sardinija38
Kažkas ką tik atsikėlė:)

sardinija40

sardinija42
Paukščio ir drambliuko (žr. žemiau) nuotraukų autorius Vytukas:)

sardinija43

sardinija45

SONY DSC

SONY DSC

sardinija46
Turgus šiek tiek nuvylė, bet gal ne turgaus diena buvo, kita vertus…

sardinija47

sardinija48

sardinija49

sardinija50

sardinija51 sardinija52

sardinija55 sardinija57

sardinija58

sardinija59

sardinija60

Aplankėm praktiškai visus lankytinus objektus. Taigi nesėdėsi namuose, kad ir kokie nuostabūs jie būtų. Taigi po šitų atostogėlių reikėjo dienos poilsiui:) Bet tikrai nuoširdžiai visiems linkiu bent kartą į šitą miestą užsukti. Vasario mėn. dienomis ten jau tikrai šilta, patys matot, bet vakarop reikia traukti paltus, striukes, kitaip nušalsit nosis. Su centriniu šildymu ten irgi ne pyragai, tad kondicionierius kaip šildytuvas pas mus veikė nuolat.

sardinija61

sardinija62

sardinija63

sardinija66

sardinija67

sardinija68

sardinija69

sardinija70

SONY DSC

sardinija71

sardinija72

sardinija74

sardinija75

sardinija76

sardinija78
Ko, ko, bet auklių Vytukui kelionės metu netrūko. O šiaip tai turiu pasakyti, kad su vaikais keliauti tikrai įmanoma. Italai nuglostė man vaiką, visi kalbina, saldainiais vaišina. Aišku, ilgiems pasivaikščiojimams mažytės kojytės dar netinka, tai šiek tiek gailimės nepasiėmę paspirtuko.

sardinija77

sardinija79

sardinija80

sardinijas71

Norėčiau dar parašyti apie tai, kaip paskutinę naktį dingo viena mergelė iš mūsų šaikos; kaip jau kūrėm planus apie tai, kaip skambinsim karabinieriams ir svarstėm, palikti jos lagaminus ar vežtis su savimi; kaip pirmąją dieną vos ne prie mūsų akių nuo tų įspūdingų vartų nušoko žmogus; kaip bijojau netyčia paragauti arklienos, nes šio gyvulio mėsa yra vienas iš tradicinių Sardinijos patiekalų; kaip aperityvui vėl iki soties galėjau gurgšnoti Spritz… , bet akelės jau merkiasi.

O dar neaptartas Valentino dienos vakaras, nuostabaus skonio, minkštutės kaip debesėlis „Rib Room” anties kepenėlės, nelaukti  pasiilgtų bernų skambučiai ir mano išsukta koja, su kuria sugebėjau šiandien įveikti 14 km. O kur mano Vasario 16-osios sveikinimai? Džiaugiuosi, kad ši diena pagaliau tampa tikra švente.

Penktadienį, be viso to, buvo aplankytas „Harmony park”, „Genutės ranča” ir „Kotrynos sala”, trys vietos, kurios dar nebuvo mano bloge apkalbėtos. Tai ką ir sakyt… Einu sapnuoti, o ryt vėl į darbus. Pradedu galvoti, kad gal daugiau užsakymų šiai vasarai ir nebereikia…

Geros ateinančios savaitės, mielieji.

Saldžių. Aš einu sapnuoti dar kokį nors pabėgimą. Tokį visai, visai ekspromtinį…

Lapė