Nebūtų šitas rašinėlis užgimęs, jei ne šis laiškelis Lapės pašto dėžutėje:
„Miela lapute, gal turėtumėte kokių idėjų žieminėms vestuvėms (vien vasariškos suknelės ir fotosesijos žalioje žolėje), labai trūksta informacijos visagaliame internete. Jei turėtumėte laiko ir idėjų. Dėkinga ankstyvo pavasario jaunoji.”
Nu ir kaip žmogui nepadėsi? O ir pačiai įdomu. Prisipažinsiu, šaltuoju metų laiku vestuvių beveik neturiu. O ir gaila. Nes padoriai suplanavus, šaunias vestuves galima atšokti, kad ir per šituos stingdančius šalčius. Netikit?
Yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, jei visgi abu nusprendėt, kad nėra didelio reikalo susitikti su dar keliomis poromis vasaros metu prie bažnyčios:
- Šviesa. Būtent dėl jos siūlau ceremonijai rinktis ne popietinę valandą. Taip, taip, aišku, vestuvės ne dėl nuotraukų ir t.t., ir panašiai. Papasakokit kam nors kitam… Šviesa itin svarbi fotografui. Taigi prieš užsisakydami laiką bažnyčioje ar santuokų rūmuose, pasitikrinkit internete, kada leidžiasi saulė ir tada suplanuokit savo dieną taip, kad fotosesijos metu galima būtų išnaudoti natūralų apšvietimą. Nes fotografams be to dar gyvenimą sunkina šaltis, per dažnai apsiniaukęs Lietuvos dangus ir spalvų trūkumas. Nors aš neturiu nieko prieš baltą spalvą:) Nepakenks, jei fotosesijos metu turėsit nedidelį termosiuką su karšta arbata ar vynu. Patikėkit jūs manimi.
- Apranga. Tik nešalkit! Jergau, jergau. Čia irgi, nesumeluosiu, taip jau lietuviškos vestuvių tradicijos nusistovėjo, kad šaltąjį metų laiką labai dažnai renkasi netyčiukų belaukiančios poros, tai negaliu žiūrėti į tas nėštukes jaunamartes, su vėjo perpučiamais gifiūrais po pusnis lakstančias. Kaip aš visada savo klientams sakau: svarbiausia, kad svečiai nešaltų, turėtų ką valgyti, ką atsigerti ir daugiau mažiau žinotų, kas vyks. Galvodami apie svečius – nepamirškit ir savęs. Ar tai būtų žiema, ar ankstyvas pavasaris, galima stilingai atrodyti ir vasariškai neišsinuoginus. 100 denų pėdkelnės – liuks. Paltukas, švarkas, megztinis – super. Kumštinės, pūkuotos pirštinės – Why not? Pasakykit – Why not? 🙂 Galima viskas, ko tik užsimanot. Taigi XXI amžius! Meluoju, lankai suknelėse, akį rėžiantis sintetikos perlamutras, blizgantis plaukų lakas – atgyvenų atgyvena.
- Dekoras. Atsižvelkit į metų laiką, kai dėliojat mintis, stengdamiesi vizualiai įsivaizduoti savo šventę. Idėjų internete masė. Atsirinkit, kurios labiausiai tinka vietai, kurioje švęsit. Aš už natūralumą ir vientisumą. Rudeniui rudeniškos spalvos, rudens gėrybės ir pan. Žiemos metu naudokit kankorėžius, medvilnės pūkučius, tulpes, karpytais žiedlapiais, žvakes, žvakes, žvakes… Ankstyvą pavasarį suteikit išsiilgusiems šilumos laimės ir priminkit seniai pamirštus kvapus bei spalvas: tik išlindusios iš žemės žolės žalumą, besipumpuruojančius medžius, įvairiaspalvius hiacintus, tulpes, vandenį, stiklą… Šaltuoju metų laiku man patinka rengti šventes visose netradicinėse erdvėse: galerijose, loftuose, muziejuose, nes šiltuoju metų laikų natūraliai norisi oro, dangaus virš galvos ir visų tų spinduliukų, vabaliukų, kvapų… Užtat jūs neįsivaizduojat, kokio kietumo yra tos visos netradicinės erdvės. Ir ko tik ten galima prigalvoti. Ir spalvų paletę išplėšti iš tų pastelinių, rožinių, persikinių, žalsvų dalykų. Žodžiu, šaltąjam periodui reikia drąsos.
- Maistas. Visi kiečiausi šefai pritars: sezoniškumas labai svarbus ir vestuvių vakarienei. To, ko norisi žiemos metu – paprastai tikrai nesinori vasaros viduryje. Šaltuoju periodu ir padažiukas gali būti riebesnis (nekalbu apie majonezą iš stiklainiuko, tikrai čia ne apie jį), ir mėsytė sunkesnė, pvz., žvėriena… Svarbiausia, kad viskas būtų šviežia ir tikra. Kad ir šerbetas prieš pagrindinį patiekalą. A kodėl jis būtinai citrininis, o ne šaltalankių? Niam, niam… Vieną kartą, padabojusi, kada tie šaltalankiai gražiausiai ant šakų atrodo, aš panaudosiu juos dekorui.
Dar viena būtina sąlyga, jei norit daryti vestuves šaltuoju metų laiku – turit būti nusiteikę netikėtumams. Praeitą balandį planavom fotosesiją pavasarėjančioje gamtoje. Deja, balandžio 22 d. dar braidžiojom po pusnis. Šiais metais tikėjomės sausio 11d. surengti fotosesiją su rogėmis ir t.t., ar atsimenat, kokia ta diena buvo? Sniego nebūčiau radusi net su žiburiu.
Žodžiu, atsipalaiduokit, nusiteikit lengvam ekspromtui ir tą dieną švęskit. Švęskit laimę, kad sutikot vienas kitą. Kad dabar išjungę kompiuterį galit nueiti ir be priežasties apsikabinti. Kad galit kartu planuoti, svajoti ir kurti. Kad galit dalintis ir vienas iš kito kasdien mokytis.
Su tuo jus labiausiai ir sveikinu. Love.
Lapė