Sekmadienio skaitiniai. Šiaulia kap New Yourks…

Viskas. Namai kvepia mandarinais, Facebook’as žydi kalėdinėmis eglutėmis ir kiekvieno individualiais sniegynais, peršti gerklę ir varva nosis – viskas kaip priklauso, žiema, welcome back. Dar nepradėjau ieškoti dovanų, susisuksiu, kaip visada, per paskutinę savaitę. Tai, kad daug visokių įdomių renginių, įvykių ir naujų projektų, prie kurių norisi letenėlę pridėti. Iš to ir susideda gyvenimas.

Savaitės gėrybės:

  • Jazzu ir Leono koncertas Šiauliuose. Šiek tiek kitoks nei Vilniuje. Publika lyg ir santūresnė, galvojau, neišprašys muzikantų bisui savo tokiais apyvangiais plojimais, bet sugrįžus Jazzu ant scenos visi aplipo ją ir buvo aišku, kad myli šiauliečiai šitą muziką, tikrai myli. O mane ir vėl sužavėjo vizuali šito koncerto pusė (su muzika gi ir taip visiems viskas aišku). Apšvietimas, tie burbulai, keičiamos Justės suknelės. Gražu išties.

Luko Balandžio nuotrauka. 15min

  • „Anties“ koncertas „Lofte“. Aš sakau, veik gyvenu ten:) Kokybiškai vyrai padirbėjo ant scenos, tikrai kokybiškai. Net draugas, nesuprantantis nė žodžio lietuviškai, lingavo, trypčiojo su minia ir jautėsi bent tą valandėlę laimingas.
  • Ėrienos kepsnys „Time“ restorane tarpukoncertyje. Kadangi vakar „Loftas“ leido be „Anties“ paklausyti dar ir britų kolektyvo „Dirty goods“, mūsų vakare atsirado poros valandų tarpas tarp koncertų. Keliauti toli nesinorėjo, tai įsiprašėm į „Time“ restoraną. Brangokas malonumas ten vakarieniauti, bet, o ką? Valgyti tai norisi. Žodžiu, ėrienos kepsnys su kauliuku buvo super. Neperkeptas, sultingas, neperkrautas prieskoniais; garnyras, subalansuotas lietuviškai žiemai – bulvytės, avižirniai, morkytė… Niam, niam. Riebių ančių kepenėlės, kurias užsisakė kiti bičiuliai, irgi tirpo burnoje, ragavau mažutį gabalėlį. Nu ne visiems tirpo, jei jau visai atvirai. Kai kam, sako, buvo per riebu iki negalėjimo. Bet tas kažkas vėliau kirto dvigubą „McDonalds“ mėsainį ir jau problemų neturėjo. Mano draugas Liutauras apie stilių sako: „ką gi, stiliaus neturėjimas irgi yra stilius…“ Matomai, tą patį galima pasakyti ir apie maistą, jei suprantat, apie ką aš čia…

Nu ir tada jau apie blogybes. Viena didelė blogybė buvo vakarienė Šiaulių restorane „Kapitonas Morganas“. Pavadinimas, patikėkit, nieko nepasako apie tai, ką rasite įėję vidun. Mes susėdom salytėje, dekoruotoje fototapetais su Venecijos vaizdais: gondolos, poliai, visai neseniai matytos vietos… Meniu kokis tai įvairių tautų maisto koliažas, kas ten bendro tarp Venecijos ir kapitono Morgano nesuprasi… Žodžiu, padoriausias patiekalas buvo kepta duona su sūrio padažu. Aš jums sakau. Nemeluoju nė kiek. Padavėja stengėsi iš paskutiniųjų ir vis jai kažkas nepavykdavo, net gaila mergaitės, bet, ką daryti, kai tai kažko atneša daugiau, tai atneša ne tą, ką prašėm ir tas kažkas ne tik atrodo apgailėtinai, bet ir nelabai valgomas yra. Mano abu patiekalai buvo mažiausiai keisti. Aš priekabus nesu vaikas, bet mano pakantumas irgi turi ribas. Be to, manau, iš karto išsakyti atsiliepimai apie maistą, gal padėti virtuvei tobulėti. Nors, jaučiu, ne visada…

Bet šiaip Šiauliuose buvo neblogai. Ir į tą didelę lapę akį užmečiau, ir šauniausios Šiaulių mergelės – Indrė su Asta – iki Kryžių kalno nuvežė. Mūsų draugas iš užsienio buvo sužavėtas, apakęs ir netekęs amo. O tada kalno aukščiausioje vietoje „Marijos radijui“ skelbiant 14.00 val. pajudėjom į Vilnių. Taip savaitgalis persirito į antrąją pusę. Nu ir dabar, sekmadieniaujant, pasakysiu jums: nieko taip nenoriu, kaip šito savaitgalio pabaigos. Nepasakosiu kodėl. Jaučiu, esu blogas žmogus.

O kaip jūsų savaitgalis? Ką nutrūkusio nuveikėt?

Laura



♥ Į vestuvių sąrašą ♥