Sekmadienio skaitiniai. Sugrįžimas

Šiandien miego sekmadienis. Lovos nekloju. Geriu „Vytautą“, kavą su pienu iš Birutės su Vaidotu dovanoto balto puodelio, valgau arbūzą ir sesės suteptus sumuštinius – bandau sugrąžinti jėgas. Žygis dviračiu į miestą susitikti su pora žmonių šiandien buvo viskas, ką galėjau įveikti. Dar norėjau į kiną, bet pramiegojau. O net jaučiu karamelinių spragėsių skonį. Draugai, atvežkit jų man į namus, prašau!!!

Veiksmo šią savaitę buvo tiek, kad vos spėjau suktis, ale viskas pavyko taip, kaip buvo planuota.

Savaitės blogybe skelbiu tai, kad nuo šiol turėsiu spaudos darbus pertikrinti du kartus. Nuvykstam į Šešuolėlius, pakuojam, rišam, klijuojam, dėliojam ir, te tau, boba, devintinės, nėra užsieniečių svečių stalo kortelių – mini meniu. Pasiutimas. Aišku, lapiškai išsuku uodegą ir panaudoju escort cards-dovanėles kaip stalo korteles, bet raumenukas veide truktelėjo, man atrodo, porai sekundžių. Ir nežinau, ant ko pykti: ant savęs, kad nepertikrinau, ant spaustuvės, kad pražioplino, ar ant dar velniai žino ko… Žodžiu. Neduok die viduryje sezono ieškoti naujos spaustuvės… Bet aplink norisi suburti atsakingus rangovus, kad man nereikėtų pertikrinti visko, nes nėra tam laiko, visai nėra.

Savaitės gėrybių yra daug.

1. Didelė padėka keliauja į Širvintų „Maximą“ kasininkui Julijui, kuris, kai jo amžinai, tikriausiai, susiraukusios kolegės lojo: dėžių nėra, nėra, tikrai nėra, visgi uždarė kasą ir nuėjo dar kartą pažiūrėti ir grįžo su krūva dėžių, kurios mums pagelbėjo transportuoti daugybę butelių taurių gėrimų. Štai čia buvo tikrasis paslaugumas. Nedaug trūko, kad būčiau apkabinusi Julijų per kasą, į kurią jis iš karto grįžo dirbti, ir pabučiavusi žandan.

2. „Old city band“ vyrukų naujai aprangai irgi dedu riebų pliusą. Buvau anųjų jau pasiilgusi, paskutinį kartą, žiūrėk, ir tesimatėm spalio pabaigoje. Briedis sukūdęs, visi išgražėję, o groja, dainuoja su dar daugiau parako. Šoko svečiai vakar nuo pirmų akordų. Bučkiai, bučkiai, berniukai:******

Nuotrauka smagiųjų mergelių – Saulės pieva fotografija. Neduok Lapei valgyti, duok pasimaivyti:)

3. Iškyla baidarėmis. Neturiu nė vienos laisvos dienos. Nė vienos vienintelės. Atrodo, persiplėšti galima, kad tik visi laimingai suženoti būtų. Ir tada Paulius sugalvoja pabėgimo planą. Keturioms valandoms. Be telefono, be interneto, su šaunia kompanija sušokam į baidares ir plaukiam į Vilnių beveik keturias valandas, tada berniukai išsimaudo Neryje, pačiame Vilniaus centre ir į mano dienas sugrįžta praėjusios vasaros skonis.

Buvau išsiilgusi tokios iškylos. Baidarės draugas pasitaikė superbiškas, lengvai trenktas kaip ir aš (kad jo nekenčiu pasakiau tik vieną kartą, kai nuvairavo mūsų laivą po kokiais tai medžiais), tai po poros dienų jau riedėjom abu mano longboardu senamiesčio gatvėmis. Beveik kaip baidare:D Šiai savaitei turim dar vieną pabėgimo planą. Beveik esu tikra, kad ir jį įgyvendinsim.

Kažką dar norėjau paminėti, bet nebeatsimenu. Tai gero vakaro ir visos ateinančios savaitės. Mylėkit. O aš einu gaminti vakarienės.

Lapė



♥ Į vestuvių sąrašą ♥