Sekmadienio skaitinukai. Savaitės paraštės.
Jaučiu, mažumėlę persimiegojau, nes galvoja tuščia. Ir kuo ilgiau žiūriu į šitą baltą lapą kompiuterio ekrane, tuo darosi tuščiau. Visai, žiūrėkit, simboliška: baltu lapu savaitę pradėjau, lygiai tokiu ir kėsinuosi pabaigti. Ale taip nėra iš tiesų. Patrintas tas lapas kaip riekiant, pritaškuotas, vietomis dėmėtas, paraštėse kažko vis prirašyta, pribraukyta, raudonai prižymėta su daug šauktukų ir […]
Vyrukų pirmadienis. Baltas lapas.
Šiandien pasiimu naują baltą lapą. Ir pradedu iš naujo. Kurį laiką palaikysiu jį baltą, o tada žiūrėsiu. Nesakau, kad žengti atgal negalima, bet turi būti labai verta. Nors… geriau nereikia. Kaip sakant, bandymas Nr. kažkelintas:) Lapė
Sekmadienio skaitiniai. Apie viską ir apie nieką.
Turiu tarpelį tarp vestuvinių savaitgalių tai vėl atsirado noras ką nors parašyti apie šventes. Nebūtinai vestuves. Vis dažniau save pagaunu besidžiaugiant absoliučiai, atrodo, banaliomis smulkmenomis. Tiesą pasakius, iš jų ir susideda gražus gyvenimas. Ar ne? Šiandien bėgiodama rytinį krosiuką (10 km) Žvėryne pastebėjau nuostabiai žydintį didžiulį alyvų krūmą. Kaip debesį. Penktadienio vakarą su drauge pradėjau […]
Vyrukų pirmadienis. No games.
Savaitgalis buvo žiauriai geras. Žiauriai. Atsipūtimas absoliutus. Oras nerealus. Sugebėjau dar ir vieną kitą darbelį nudirbti, kai buvo ūpo… Betgi šiandien turiu rašyti apie vyryčius:) Nes jų gi pirmadienis. Tuo metu, kai mano naujos pažįstamos būsimas vyras pirmą kartą mane pamatęs pakelia man savaitgalinį ūpą sakydamas (tarp kitko, negirtas ir šiaip sveiko proto): you look […]
Vyrukų pirmadienis. Mano kiemo berniukai
Gerą pusvalandį bandžiau prisiminti, ar buvau vaikystėje nusižiūrėjusi kokį savo kiemo berniuką. Bet kiek siekia mano atmintis, vienintelis per gaudynes mane pavydavęs bernelis pasirodė gal tik kokioje antroje klasėje:) Jei tai galima būtų priskirti romantiškai patirčiai:) Turiu prisipažinti, kad kai kurie kiemo berniukai visada tokiais ir lieka, kas nėra labai jau blogai, jei pasirodę horizonte […]
J&J vestuvės su nuotykiais:)
Julija ir Justas man patiko iš karto. Jau vien todėl, kad nepabėgo iš susitikimo, kai užsiminiau apie Energetikos ir technikos muziejų kaip galimą vestuvių vakarėlio vietą:)
Sekmadienio skaitiniai. Pirmosios sezono vestuvės ir mažas depresiukas
Sveiki, brangieji, Nuvargimo esu reto. Tokio stipraus, kad daugiau nieko nesinori tik dėmesiuko ir šilumos. Nu gerai, dar prisiglaudimo ir tvirtos rankos apkabinimo. Baltos patalynės, tebūnie, televizoriaus su bet kokia programa. Anei pokalbiukų man reikia, tik tylaus supratimo ir pritarimo, kad viskas, ką darau nėra beprasmiška. Čia, jaučiu, pasireiškia natūrali povestuvinė depresija. Ypač, jei šventė […]
Turbinė dovanėlės svečiams idėja
Radau šiandien ir kažkaip net nudžiugau. Jau ko, ko, bet senoviškų nenaudojamų taurelių/stikliukų galima tikrai pas kiekvieno močiutes rasti. Šiuo klausimu ir sendaikčių turgeliai kuo puikiausiai pasitarnautų. Šiek tiek žemės, mielas augaliukas ir prašau – dovanėlė svečiui, kurią galima panaudoti ir kaip vardo kortelę. Nu ir ant stalo nepagadins vaizdelio. Jei švenčiat lauke, normalioje kaimo […]
Vyrukų pirmadienis. A duosit man šiek tiek saulytės?:)
Kaip ir pirmadienis, ponuliai. Lauke pavasaris, bet šviesos trūksta, trūksta. Matthew Mcconaughey man visada patiko. Šitas peraugęs amžinas paplūdymio vyrytis – tiesioginė asociacija su laisve. Dedu galvą, su juo niekada nebūna nuobodu;) Pasišildom:) Lapė