Sekmadienio skaitiniai. Sostų karai

Neturiu namuose televizoriaus. Nei laiko jam žiūrėti yra, nei labai ten ką įdomaus kada rodė. Bet vieną dieną kartu su Vytuku lyg ir susergam, tad sėdim namuose: vienas su kalnu lego, kita – su kompiuteriu. Poilsiukui susirandu serialą „Game of thrones” ir, amen, man išsivysto priklausomybė. Šiandien pradėjau ketvirtą sezoną. Dar nemačiau serialo, kur taip nesisektų […]

Sekmadienio skaitiniai. Apie piktus nykštukus

Aš pati nesuprantu, kaip aš lieku gyva po tokių savaičių. Nu, bet kažkaip. Per šią aplankiau Kauną, Šiaulius, net Jurmalą. Pradėjau judinti naują projektėlį, nesusijusį su vestuvėmis, aplankėm Egidijaus Rainio butiką, susitikom su kolegėm ten, dar „Rib Roome“ degustavom naują, pirmą derliaus vyną ir pagaliau paragavau to pieninio paršelio confit, kuris nuo šiol puikuojasi jų […]

Sekmadienio skaitiniai. Sicilietiški sapnai

Aš esu Lapė, kuriai skirta buvo gimti ant Lietuvos žemės. Nors, rimtai sakau, širdim jaučiu, kad kažkada mano gyventa buvo Sicilijos kalnuose. Kitaip šito apsėdimo negaliu paaiškinti. Nesergu italofilija, negarbinu italų kaip pusdievių, bet tas kraštas yra stebuklingas. Ypač pietūs. Ypač ta sala, į kurią nuvažiuoju kiekvienais metais. Ir ji vadinasi – Sicilija. Rašau vėl, […]

Vyrukų pirmadienis. Elektra

Net silpna darosi nuo tos elektros ir karšta, vos parašom vienas kitam labas. Aš jo nematau. Jau seniai nematau. Ir taip geriau, nes net nuo kibernetinių lengvų, neįpareigojančių pašnekesių linksta kojos ir tankėja kvėpavimas. Netikėtai susitikus gatvėje mus ištiktų katastrofa. Lyg nuo branduolinės bombos smūgio aplinkui nieko nebeliktų. Gal net mūsų. Geros savaitės, lapiai. Lapė […]

Sekmadienio skaitiniai. Ritualai

Aš kiekvieną sekmadienį stengiuosi paruošti šitą sakinių dozę. Maudau vonioje Vytuką. Kiekvieną dieną bandau įveikti 30-days AB challange, kiekvieną rytą pradedu puodu kavos su tirščiais ir pienu. Neišeinu iš namų be pusryčių. Visada skaitau knygą važiuodama troleibusu. Kiekvieną kartą, kai kas nors nuvilia – imuosi dar daugiau darbų. Tokios tad yra mano ritualinės kasdienybės apeigos, kurios, matyt, […]

Sekmadienio skaitiniai. Kur dingo mano sveikata?

Sveikatos vėl nėra. Visapusiškai. Vienas žandas užtinęs, širdelė kalatoja… Už žandą „dėkinga“ esu „Implantologijos centro“ chirurgui Mindaugui. Kankina jis mane ir kankina. Bet kada, jei ne dabar? Kai pagaliau nuims tas kabes (kartais jau net prarandu viltį, kad tai apskritai kada įvyks) – šypsosiuos visiems iš eilės: jaunam, senam, kreivam… O širdelė, vargšė kalatoja, nes […]

Sekmadienio skaitiniai. Flashback

Kelionė automobiliu lyjant lietui yra pats geriausias laikas rašyti. Jei pati nevairuoji. Aš neturiu teisių ne todėl, kad esu kaip nors protiškai atsilikusi, o todėl, kad man tiesiog nepatinka vairuoti. Viliuosi, po šitos viešos deklaracijos daugiau niekada neišgirsiu šio kvailo klausimo-teiginio: „tu nevairuoji?” Jūs vairuokit, o aš rašysiu. Nors šiaip, pamąsčius, visgi manau, kad tam […]

Sekmadienio skaitiniai. Nuotrupos

Mano rašomasis stalas yra visiškai padengtas nuotrupomis: dovanoti kuponai masažams, kurių taip ir nespėjau panaudoti, vakarienėms, kurias saugau nežinau kam, mažutėmis, momentinėmis Fuji nuotraukytėmis, išryškintomis juostomis, čekiais, užrašų knygelėmis, kur dar neišplėšyti padarytų darbų sąrašai, atvirlaiškiais iš visur, kur manęs nebuvo vasarą… Jaučiu savotišką fetišą atvirlaiškiams ir meilę žmonėms, kurie juos siunčia. Reiškiasi, jie nori […]

Sekmadienio skaitiniai, bet labiau Eglės ir Pauliaus vestuvių anonsas

Skundžiausi vakar Aurelijai, kad jau pritrūkau nuotykių. O nuo grįžimo iš Sicilijos praėjo tik savaitė. Sergu sunkia vartotojiškumo forma. Vienai reikia naujų batų, automobilio, palto, lūpdažio, vyro, sekso…, o man reikia nuotykių. „Tai pasisėdėjimas ant Trijų kryžių kalno, tai čia ne nuotykis?” – klausia manęs Aurelija. Oi, tai buvo kuo tikriausias, romantiškiausias, draugiškiausias saulės palydėjimas […]